Valdžių padalijimas – tai vienas iš svarbiausių demokratinės valstybės konstitucinių principų, kuris lemia valstybės valdžios organizaciją, jos funkcionavimą, garantuoja žmogaus teises ir laisves.
Valdžių padalijimo principas buvo įtvirtintas 1922 metų Lietuvos valstybės Konstitucijoje, kurią rugpjūčio 1 d. priėmė Steigiamasis Seimas. Tačiau šis principas yra pažeistas dabar galiojančioje LR Konstitucijoje, kurios 60 straipsnyje skelbiama, jog Seimo narys gali būti skiriamas Ministru Pirmininku ar ministru.
Nors tame pačiame straipsnyje sakoma priešingai – „Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose“. LR Vyriausybės kanceliarija, iš kurios ministrai gauna algas, kaip tik yra biudžetinė įstaiga.
Klausimai, kodėl ir iš kur atsirado tokia nuostata, kad Seimo narys vienu metu gali būti ir ministru ar Ministru pirmininku? Juk niekada iki 1992 m. nuolat veikiančiose Lietuvos konstitucijose (LTSR tame tarpe) to nebuvo.
Akivaizdu, kad tai paimta iš Steigiamojo Seimo 1920 m. priimtos Laikinosios Lietuvos Valstybės Konstitucijos, kurioje buvo tik 17 punktų, o 13-ame (!) rašoma – „Steigiamojo Seimo nariai, įėję į Ministerių Kabinetą, nenustoja buvę Steigiamojo Seimo nariais“.
1920 m. Steigiamojo Seimo nariai, kurių amžiaus vidurkis buvo 35 metai, tyčia ar netyčia iškraipė dar 1918 m. lapkričio 2 d. Valstybės Tarybos sprendimu priimtus Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatiniai dėsnius, kur 20 punkte skelbiama, jog „įėję į Ministerių Kabinetą Valstybės Tarybos nariai nenustoja buvę Valstybės Tarybos nariais“.
Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatiniai dėsniai Valstybės Tarybos buvo priimti dėl šios priežasties – „Iki Steigiamasis (Kuriamasis) Seimas bus nusprendęs Lietuvos Valstybės valdymo formą ir konstituciją, Lietuvos Valstybės Taryba, reikšdama suverenę Lietuvos galią (suprema potestas), steigia laikinąją Lietuvos Valstybės Vyriausybę šitais Laikinosios konstitucijos pamatais“. Ir ne daugiau. Be to, Valstybės Taryba tai nėra lygu Steigiamajam Seimui.
Steigiamasis Seimas 1922 m. rugpjūčio 1 d. galop „ištaisė“ savo klaidą ir nuostatos, jog – „Steigiamojo Seimo nariai, įėję į Ministerių Kabinetą, nenustoja buvę Steigiamojo Seimo nariais“, neperkėlė į nuolat veikusią Lietuvos Valstybės Konstituciją.
Galima teigti, kad 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijoje buvo įteisintas valdžių padalijimo principas, kuris teisiškai įtvirtino valstybės demokratinį režimą, nustatė valstybės organizacinį modelį. Lietuvos valstybės valdymo forma buvo demokratinė parlamentinė respublika.
Taigi, atėjo laikas ir mums „ištaisyti” klaidą ir išbraukti iš dabar galiojančios LR Konstitucijos 60 straipsnio nuostatą, jog „Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru.“
Kažkas pasakys, kaip toje dainoje – „tai tik detalės“. Bet kartais būtent juose ir slypi „velnias“.
