Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai Lietuvoje gyveno 3,9 proc. visų šalies gyventojų – iš viso apie 110 tūkst. žmonių, pranešė Statistikos departamentas.
2020 metais tokių žmonių buvo 140 tūkst., arba 5,1 proc. visų gyventojų.
Absoliutaus skurdo riba pernai buvo laikoma 260 eurų per mėnesį vienam gyventojui ir 546 eurai – keturių asmenų šeimai su dviem vaikais iki 14 metų.
Pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, pernai gavo 2,6 proc. miestų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 2,1 proc., kituose miestuose – 3,3 proc.) ir 6,7 proc. – kaimo gyventojų.
Pensinio amžiaus asmenų absoliutaus skurdo lygis 2021 metais buvo 1,9 proc. ir, palyginti su 2020-aisiais, sumažėjo 2,4 proc.
Tarp dirbančiųjų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 1 proc., tarp bedarbių – 24,3 proc., tarp senatvės pensininkų – 2,2 proc. Dirbančiųjų absoliutaus skurdo lygis per metus nepasikeitė, bedarbių – sumažėjo 7,4, o senatvės pensininkų – 3 procentiniais punktais.
Skurdo rizikos lygis 2021 metais siekė 20 proc., žemiau šios ribos pernai gyveno apie 560 tūkst. gyventojų. Per metus šie rodikliai sumažėjo atitinkamai 0,9 proc. ir 4 proc. (2020 metais – atitinkamai 20,9 proc. ir 585 tūkst.).
Skurdo rizikos riba buvo 483 eurų per mėnesį vienam asmeniui ir 1015 eurų – šeimai. Didžiausias jis buvo 65 metų ir vyresnių grupėje – 35,9 proc. ir per metus beveik nepasikeitė.
Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis sumažėjo 2,8 proc. iki 17,2 proc., 18-64 metų žmonių – 0,7 proc. iki 5,6 proc.
Mažėjimui didelės įtakos turėjo socialinės paramos vaikus auginančioms šeimoms augimas, skelbia Statistikos departamentas.
