Valstybės atkūrimo dienos proga prezidentas Gitanas Nausėda beveik 70 Lietuvos ir užsienio piliečių apdovanojo valstybės ordinais bei medaliais. Tarp jų žinomos Lietuvos katalikams asmenybės – kardinolas Sigitas Tamkevičius, Kauno arkivyskupijos „Carito“ direktorius, diakonas Arūnas Kučikas, filosofas Alvydas Jokubaitis, kunigas, vienuolis salezietis, misionierius, Vilniaus Šv. Jono Bosko parapijos klebonas Alessandro Barelli.
Šalies vadovo teigimu, apdovanoti asmenys „su didžiuliu užsidegimu kiekvieną dieną puoselėja amžinai žaliuojančią Lietuvos valstybę“.
„Kurie nenuilstamai darbuojasi mokslo, kultūros, švietimo, sporto ar kitose srityse, rūpinasi dvasiškai tvirtos visuomenės augimu, užtikrina šalies gynybą ir saugumą, nepailsdami kuria tarptautinės bendrystės tiltus, stiprina ne tik savo bendruomenės, šalies, bet ir viso pasaulio architektūrą. Rizikuodami savo pačių gyvybe, didvyriškai aukojasi gelbėdami kitus“, – apdovanojimų įteikimo ceremonijoje pasakytoje kalboje sakė G. Nausėda.
Aukščiausias apdovanojimas – Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius – skirtas kardinolui Sigitui Tamkevičiui.
Jis įvertintas „už reikšmingą indėlį į kovą už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, už nuolatinę pagalbą silpniausiems visuomenės nariams, už reikšmingą indėlį į socialiai jautrios ir dvasiškai tvirtos visuomenės kūrimąsi“.
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi už ypatingą indėlį į Lietuvos fotografijos meną, humanistinių idėjų puoselėjimą ir Lietuvos vardo garsinimą apdovanotas fotomenininkas Antanas Sutkus.
Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius skirtas šiemet kadenciją baigsiančiam Valstybės saugumo departamento direktoriui Dariui Jauniškiui.
Jis apdovanotas „už profesionalumą, asmeninį indėlį ir ypatingus nuopelnus vystant Lietuvos žvalgybą bei kritinėse situacijose laiku priimtus ir įgyvendintus sprendimus, sustiprinusius Lietuvos Respublikos saugumą“.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi įvertintas fizikas, chemikas Arūnas Ramanavičius – už reikšmingus nuopelnus Lietuvos mokslui ir visuomenei bei Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.
Tarp apdovanotųjų – ir du vokiečių generolai bei Vokietijos gynybos ministerijos darbuotojas.
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius skirtas Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadui generolui leitenantui Alfonsui Maisui (Alfonsui Maizui), Vokietijos gynybos ministerijos strategijos ir operacijų direktoriui generolui leitenantui Gunteriui Schneideriui (Giunteriui Šnaideriui) ir Vokietijos gynybos ministerijos saugumo ir gynybos politikos direktoriui Jasperiui Wieckui (Jasperui Vikui).
Jie pagerbti už nuopelnus plėtojant Lietuvos ir Vokietijos valstybių santykius, Lietuvos saugumo stiprinimą, už indėlį į dvišalį strateginį gynybinį bendradarbiavimą.
Skirtingus valstybės apdovanojimus taip pat gavo dailininkas, grafikas Stasys Eidrigevičius, sociologas, kriminologas Aleksandras Dobryninas, chemikas Vytautas Getautis, architektūros istorikas Vaidas Petrulis, šachmatininkas Jonas Sidabras, gydytojas psichiatras Emilis Subata, filosofas Alvydas Jokubaitis, aktoriai Virginija Kochanskytė ir Andrius Kaniava, pianistė Rita Bieliauskienė, dirigentas Robertas Šervenikas, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinė direktorė Laima Vilimienė, egzistencinės krypties terapeutė Dalia Puidokienė, Kauno arkivyskupijos „Carito“ direktorius Arūnas Kučikas.
Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai skirti Krašto apsaugos savanorių pajėgų vyriausiajai specialistei Julijai Ašmenienei, pernai spalį išgelbėjusiai smarkiai susižalojusį karį savanorį, Šiaulių apskrities Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialistui Andriui Karpui, liepą Sujainių tvenkinyje išgelbėjusiam skendusį žmogų.
Po mirties apdovanotas Rolandas Gelčys, tragiškai žuvęs 2024 metų birželio 2 dieną gelbėdamas dvi Baltijos jūroje skendusias nepilnametes mergaites.
Sekmadienį Lietuvoje minimos 107-osios valstybės atkūrimo metinės. 1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Prezidento teigimu, tuomet pasirašytas Nepriklausomybės Aktas buvo drąsus ir vizionieriškas dokumentas, tapęs valstybės pamatu.
„Ištisoms Lietuvos žmonių kartoms Vasario 16-oji buvo amžinas įkvėpimo šaltinis. Nei vėlesnės tremtys, nei barbariškos žudynės, nei penkiems dešimtmečiams užslinkusi sovietizacijos tamsa nenumarino tautos balso. Neužčiaupė istorinio teisingumo troškimo ir noro eiti tiesiu laisvės keliu“, – savo kalboje akcentavo G. Nausėda.
