Lietuvos atstovai yra išvykę į Iraką, kur ruošiamasi surengti derybas dėl priverstinio migrantų grąžinimo, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Šiuo metu užsienio reikalų ministras ir VSAT vadas yra išvykę į Iraką ir vyksta pokalbiai ir derybos dėl šių procesų. Planuojamos penkiašalės Europos Komisijos, Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos derybos dėl priverstinio grąžinimo“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė ministrė.
Šiuo metu į Iraką grąžinti galima tik tuos migrantus, kurie išvykti sutinka patys. Pasak ministrės, svarstoma pratęsti terminą, kai savo noru į gimtąsias šalis grįžtantiems migrantams išmokama tūkstantis eurų.
„Dėl tūkstančio eurų – mes matome, kad ta priemonė yra pasiteisinusi ir tikrai labai rimtai svarstome apie šios priemonės pratęsimą, todėl, kad neteisėto migranto išlaikymas kainuoja gerokai brangiau“, – tvirtino A. Bilotaitė.
Dabar išmokų skyrimas patvirtintas iki sausio 20 dienos.
A. Bilotaitės duomenimis, po tūkstantį eurų yra išmokėta 155 asmenims, anksčiau 300 eurų išmokas gavo ir išvyko 310 asmenų. Po 500 eurų, skiriamų vaikams, buvo išmokėta 11-ai asmenų.
Iš viso į kilmės šalis grąžinti 537 migrantai. Šiuo metu, pasak A. Bilotaitės, yra dar apie šimtas asmenų, kurie norėtų grįžti į gimtinę.
A. Bilotaitės duomenimis, po tūkstantį eurų yra išmokėta 155 asmenims, anksčiau 300 eurų išmokas gavo ir išvyko 310 asmenų
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojo Rimanto Petrausko duomenimis, per prievartą iki šiol yra išsiųsta apie 60 migrantų.
Migracijos departamento duomenimis, irakiečių, kurie atsisako grįžti į gimtinę, Lietuvoje yra apie 2 tūkstančiai.
„Jeigu jie nesutinka savanoriškai grįžti, lieka būdas grąžinti tuos asmenis priverstiniu būdu, ką šiuo metu nėra lengva padaryti, nes Irako vyriausybė šiuo metu to nesutinka daryti. Dėl to ir vyksta vizitai dvišaliai, penkiašaliai, kad rastume sprendimus“, – sakė ministrė.
Į Lietuvą pernai pateko daugiau kaip 4,2 tūkst. migrantų, daugelis jų yra irakiečiai. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
