Vokietijoje naujoji „šviesoforo“ vyriausybė nori leisti vaikams nuo 14 – os metų pakeisti lytį be tėvų ar globėjų sutikimo. Tai vadinama „lytinės tapatybės“ apsisprendimu. Tačiau Honkongo universiteto politikos pofesorius Uwe Steinhoffas (Uvė Šteinhofas) tai vadina „giliai ideologiniu ir autoritariniu“ sprendimu.
Pasak Uwe Steinhoffo, tėvų teisių apribojimų nereikėtų vertinti lengvabūdiškai. Visų pirma dėl to, kad Vokietijos valdančioji koalicija anksčiau išreiškė ketinimą panaikinti išimtis, kurias numato įstatymas dėl gydymo pakeitimo. Pavyzdžiui, dabar šiuo įstatymu draudžiama gydyti homoseksualumą. Išimtis daroma mediciniškai pripažintiems seksualinės orientacijos sutrikimams, pavyzdžiui, pedofilijai.
Tačiau liberalios partijos nori panaikinti šias išimtis. Tai reiškia, kad tėvai, trukdantys savo vaikų sterilizacijai, galėtų būti baudžiami pagal įstatymą.
Steinhoffas yra susirūpinęs dėl žalingo lyties keitimo poveikio nepilnamečiams. Jis pastebi, kad daugėja vaikų, manančių, kad jie gimė netinkamame kūne. Jis remiasi amerikiečių tyrėja Lisa Litman, kuri kaltina „socialinį užkrėtimą“ internete ir bendraamžius, kurie skleidžia translytiškumo ideologiją.
Steinhoffas teigia: „Tyrimai rodo, kad didžioji dauguma nepilnamečių, kurie paliekami vieni, patys išauga iš tariamos lyties disforijos. Kita vertus, beveik visi tie, kurie yra „patvirtinami“ ir kuriems skiriami brendimą blokuojantys preparatai, tam tikru metu taip pat vartoja priešingos lyties hormonus. Dažnai jie operatyviai pakeičia lytį.“
Antrasis būdas yra daug pelningesnis gydantiems gydytojams ir farmacijos bendrovėms, taip pat atitinka translytiškumo ideologiją. Anot Steinhoffo, kritiškas vertinimas ir individuali terapija yra būtini, kai žmogus jaučiasi nepatogiai savo kūne. Tačiau tokio pobūdžio gydymas yra draudžiamas įstatymu.
kritiškas vertinimas ir individuali terapija yra būtini, kai žmogus jaučiasi nepatogiai savo kūne.
Koalicijos partijų noras uždrausti tėvams varžyti savo vaikus keisti lytį dera su tuo, kad ši koalicija bando skatinti indoktrinaciją per translytiškumo ideologijos sklaidą mokyklose, teigia Steinhoffas. „Ten sakoma: siekdami kovoti su priešiškumu homoseksualams, rengiame nacionalinį veiksmų planą, skirtą seksualinės ir lyčių įvairovės priėmimui ir apsaugai. Jį įgyvendiname finansiškai.“
Danijos laikraštis „Kristeligt Dagblad“ abejoja teiginiu, kad trečiosios lyties įvedimas yra naudingas. Kelios šalys, tarp jų Vokietija, JAV ir Nyderlandai, suteikia galimybę oficialiuose dokumentuose vietoj „vyriškos“ ar „moteriškos“ lyties pasirinkti „intergender“ („tarplytis“). Tačiau keletas kritikų teigia, kad lyties išvis nereikėtų įrašyti oficialiuose dokumentuose, nes tai būtų privatumo klausimas.
keletas kritikų teigia, kad lyties išvis nereikėtų įrašyti oficialiuose dokumentuose, nes tai būtų privatumo klausimas.
Todėl tokios šalys, kaip Belgija, Vokietija ir Nyderlandai, nusprendė nacionalinėse asmens tapatybės kortelėse panaikinti lyties langelį. Tačiau laikraštyje „Kristeligt Dagblad“ svarstoma, kad visiškas nuasmeninimas gali apsunkinti kovą su diskriminacija ir smurtu dėl lyties.
