Už gyvybės išsaugojimą pasisakantys Vokietijos gyventojai pateko į šalies istoriją, kai tą pačią dieną tūkstančiai žmonių dalyvavo dviejose skirtingose eitynėse už negimusius kūdikius, praneša „LifeSiteNews”.
Rugsėjo 16 d., šeštadienį, Vokietijos gyvybės gynėjai susirinko Berlyne ir Kelne dalyvauti pirmajame tokio pobūdžio renginyje šalies eitynių už gyvybę istorijoje. Abi eitynes organizavo nacionalinė grupė už gyvybę „Bundesverband Lebensrecht”, nors Kelno eitynes pristatė vietinis gyvybės gynėjas, o joms pritarė BVL, kuri įtraukė antrąją eiseną.
Georgas Dietleinas, kuris per renginį Kelne savanoriškai dalyvavo kaip grupės atstovas ryšiams su policija, „LifeSiteNews” sakė, kad renginyje dalyvavo apie 2 800 gyvybės gynėjų, kurie buvo „visiškai taikūs”.
„Tačiau taip pat buvo ir kontrdemonstrantų, kurie ne kartą trukdė mūsų eisenai, – tęsė G. Dietleinas. – Galėjome nueiti tik 250 metrų, buvome užblokuoti, ten laukėme 2 valandas ir turėjome grįžti atgal”.
Jis pažymėjo, kad „budinčių policijos pareigūnų buvo per mažai”, ir tai įvardijo kaip priežastį, „kodėl mes niekur nenuėjome”. Teisėsaugos pareigūnai, kurie buvo atvykę, „buvo visiškai parblokšti”.
G. Dietleinas, kuris prieš renginį taip pat kalbėjosi su policija ir paminėjo, kad laukiama abortų aktyvistų, elektroniniu paštu „LifeSiteNews” sakė, kad „buvo įdomu matyti, kokie taikūs, linksmi ir pozityvūs buvo mūsų demonstrantai ir kokie agresyvūs ir neapykantą kurstantys buvo kontrdemonstrantai”. Jis pažymėjo manantis, „kad kai kurie iš jų turi asmeninių problemų dėl klausimo, dėl kurio protestuoja”.
Nors eitynių ilgį varžė abortų aktyvistai, G. Dietleinas teigė, kad „ne taip jau ir svarbu, ar šiemet per Kelną galėjome nueiti tik apie 300 metrų, ar, kaip planuota, kelis kilometrus”, nes „eitynių tikslas – daryti poveikį visuomenei”.
„Manau, kad visuomenė priėmė žinią, kurią norėjome pasiųsti. Tai, kad buvo tiek daug protestų, greičiau įkvepia mus nuo šiol rengti eitynes Kelne kiekvienais metais”.
Jis paaiškino, kad „Vokietijos visuomenėje gyvybės apsaugos klausimai nėra itin aktualūs, nes daugelis juos laiko „erzinančiais” klausimais”. Tačiau jis pridūrė, kad „eisena už gyvybę nori sugrąžinti šią temą į visuomenės dėmesio centrą”.
„Svarbu, kad išsaugotume pozityvią gyvybės kultūrą, kitaip viskas nueis perniek”, – mano G. Dietleinas. Jis taip pat pabrėžė „konkrečių konsultacijų ir paramos nėščiosioms” svarbą, kuri, pasak jo, „yra dar svarbesnė nei eitynės”. Nors taiki vieša demonstracija padeda atkreipti dėmesį į abortų problemą, daugelis dalyvavusių eitynėse Kelne „skundėsi policijai” dėl blokadų, neleidusių nueiti tiek, kiek iš pradžių buvo planuota.
„Diskutuojame su policija, kad kitais metais būtų daugiau pajėgų, pasirengusių mus saugoti ir užtikrinti, kad eitynių maršrute nebūtų blokadų”, – sakė G. Dietleinas.
Berlyne vykusiose eitynėse dalyvavo beveik 4 tūkst. už gyvybę pasisakančių žmonių, ir jos nepatyrė tokių intensyvių kontrdemonstracijų kaip renginys Kelne.
Abortai Vokietijoje yra plačiai prieinami iki 12 nėštumo savaitės moterims, kurios vis dar nori aborto praėjus bent trims dienoms po privalomų konsultacijų. Išimtys leidžiamos po 12 savaičių dėl moters „fizinės ar psichinės sveikatos”.
Laikui bėgant kai kurie apribojimai sumažėjo, pavyzdžiui, visiškas draudimas abortistams reklamuoti savo žudymo „paslaugas”, kuris buvo panaikintas 2022 m. birželio 24 d., tą pačią dieną, kai JAV Aukščiausiasis Teismas panaikino sprendimą Roe prieš Wade`ą ir vadinamąją teisę į abortą visoje šalyje.
