2022 m. kovo 10-19 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro Vilmorus atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuo 18 m. iki 74 m. požiūrio tyrimas (N=1005). Tyrimui respondentai atrinkti tikimybinės atrankos principu išlaikant populiacijos proporcijas pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą.
Tyrimas atliktas 25 miestuose ir daugiau nei 40 kaimų, taikant mišrų duomenų rinkimo būdą: imant tiesioginius akivaizdinius interviu ir interviu telefonu. Tyrime Laisvos visuomenės instituto užsakymu pateikti du klausimai, susiję su lyčiai neutralios partnerystės įstatymo vertinimu: teirautasi, ar gyventojai pritaria Partnerystės įstatymui, kuris įstatymiškai įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas; taip pat, ar jie pritartų tokio įstatymo svarstymui Seime nepaprastosios padėties Lietuvoje sąlygomis dėl karo Ukrainoje.
Siekiant pateikti platesnį požiūrio tiriamu klausimu vaizdą, duomenų analizėje remiamasi ir pernai panašiu laikotarpiu atliktų reprezentatyvių respublikinių tyrimų duomenimis.
Pirmajame klausime partnerystė susiejama su šeimos įteisinimu todėl, kad respondentai aiškiai suprastų, apie kokį politinį sprendimą yra teiraujamasi. Tos pačios lyties partnerystė suteiktų šeimos statusą homoseksualioms poroms, nes, visų pirma, Civiliniame kodekse partnerystė reiškia bendrą gyvenimą, turint tikslą sukurti šeimos santykius (CK 3.229 str.) ir ši blanketinė norma yra įtvirtinta CK III Šeimos knygoje.
Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje teisinio statuso suteikimą tos pačios lyties porų gyvenimui laiko šeimos teisinio statuso suteikimu. Taigi tos pačios lyties partnerystės įteisinimas neišvengiamai įteisintų tos pačios lyties šeimas.
2022 m. kovo 10-19 d. atliktas tyrimas atskleidė, kad Partnerystės įstatymui, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas pritaria ar visiškai pritaria aiški mažuma šalies gyventojų, tik kiek daugiau nei dešimtadalis (14,8 proc.). Maždaug kas dešimtas (11,4 proc.) šiuo klausimu neturi nuomonės, o didžioji dalis (73,7 proc., žr. 1 pav.) įstatymui nepritaria ar visiškai nepritaria..
Jei tarp kiek daugiau nei dešimtadalio (14,8 proc.) pritariančiųjų visišką pritarimą išreiškė vos 3,4 proc., tai tarp nepalaikančiųjų lyčiai neutralios partnerystės įstatymo visiškai jam nepritariančiųjų (48,6 proc.) dalis buvo beveik dvigubai didesnė, nei vertinančių jį kiek švelniau – nepritariant (25,2 proc.).
Tai rodo, kad gyventojų požiūryje ryškiausiai išreikštas visiškas nepritarimas visuomenėje įtampas keliančiam lyčiai neutralios partnerystės įstatymui, kaip ir aiški nepritarimo ar visiško nepritarimo imtinai (73,8 proc.) jam tendencija, beveik penkis kartus viršijanti minėto įstatymo palaikymą, t.y. pritarimą ar visišką pritarimą jam (14,8 proc.).
Be to, lyginant naujausio Vilmorus tyrimo rezultatus su 2021 m. sausio mėn. bendrovės Baltijos tyrimai (N-529) ir Norstat LT (N-1000) atliktų reprezentatyvių nacionalinių tyrimų rezultatais, pastebima aiški tendencija, kad visuomenės nepritarimas lyčiai neutralios partnerytės įstatymui, įteisinančiam tos pačios lyties asmenų šeimas ženkliai padidėjo.
Jei prieš metus visiškai pritariančių, kad Lietuvoje šeimą galėtų kurti tos pačios lyties poros buvo 11 proc. (Baltijos tyrimai, N-529), tai šiais metais, teiraujantis, ar tiriamieji pritartų Partnerystės įstatymui, kuris įteisintų vienos lyties asmenų šeimas, visiškai pritarančių buvo daugiau nei tris kartus mažiau, vos 3,4 proc. Ženkliai – nuo 20 proc. iki 11,4 proc. – sumažėjo ir pritariančiųjų dalis, kas rodo, kad palaikančių tos pačios lyties asmenų šeimos kūrimo įstatyminį įteisinimą per metus sumažėjo dvigubai – nuo 31 proc. iki 14,8 proc.
Dar ryškesni visuomenės požiūrio tiriamu klausimu poslinkiai išryškėjo nepritarimo pozicijoje: jei prieš metus visiškai nepritariančiųjų buvo 32 proc., tai šiemet jų dalis išaugo 16,6 proc. – iki 48,6 proc., o nepritariančiųjų procentas išliko stabilus, išaugo vos 1,2 proc. – nuo 24 proc. (2021 m.) iki 25,2 proc. (2022 m.).
Panašiai ir neturinčiųjų nuomonės dalis beveik nepakito (13 proc. pernai ir 11,4 proc. šiemet), nors ir galima pastebėti nežymią tendenciją, kad neturinčiųjų nuomonės dalis mažėja aiškiai nepritariančiųjų ir visiškai nepritariančiųjų išaugimo sąskaita (žr. 2 pav.).
Panašūs duomenys pernai gauti ir Norstat LT tyrime (N-1000), parodžiusiame, kad tik kiek daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) tuo metu pritarė, jog šeimas Lietuvoje galėtų kurti tos pačios lyties poros, daugiau nei pusė (55 proc.) tam nepritarė, o 18 proc. neturėjo nuomonės (žr. 3 pav.).
Taigi, visų trijų tyrimų duomenys rodo panašias tendencijas: didžioji visuomenės dalis nepritaria ar visiškai nepritaria partnerystės įstatymui, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas, ir šis nepritarimas turi tendenciją augti.
Be to, lyginant 2021 metų duomenis su šių metų tyrimo duomenimis panašu, kad visuomenėje kylant aštrioms diskusijoms vertybiniais, Konstitucines nuostatas šeimos sampratoje iš pagrindų siekiančiais keisti klausimais, kai kone kiekvienas pilietis dėl to vienaip ar kitaip yra skatinamas priimti savo poziciją, stebimas aiškiau savo požiūrį išreiškiančios gyventojų dalies augimas ir neapsisprendusiųjų dalies mažėjimas.
Būtų galima kelti prielaidą, kad daugiau ar mažiau aštrias diskusijas keliančių klausimų kone primygtinis svarstymas neatsižvelgiant į aiškiai išreikštą negatyvią visuomenės poziciją tais klausimais, tampa prielaida ar net paskata aiškesnės asmeninės laikysenos prisiėmimui ir išreiškimui, kas ir visuomenę, ne tik pavienį jos asmenį skatina būti labiau atsakingais ir pilietiškais.
Ženklus negatyviai lyčiai neutralios partnerystės klausimu pasisakančiųjų skaičiaus išaugimas rodo, kad visuomenė yra ne tik jautri šiuo klausimu ir vis aiškiau išreiškia savo negatyvią poziciją, bet ir kad tai daro ne trumpalaikių jausminių reakcijų vedama, o argumentų ir vykstančių procesų stebėjimu, analize, galimų grėsmių atpažinimu, ką galima vertinti kaip pilietiškos, atsakomybę už šalies dabartį ir ateitį, jos pamatines Konstitucines nuostatas siekiančios prisiimti visuomenės bruožą.
Analogiškas tendencijas atskleidžia ir kitu klausimu išryškėjusi visuomenės laikysena. Teiraujantis, ar gyventojai pritaria Partnerystės įstatymo svarstymui Seime, kai dėl karo Ukrainoje sunerimusioje Lietuvoje yra paskelbta nepaprastoji padėtis, paaiškėjo, kad didžioji dalis (71,6 proc.) tam nepritaria arba visiškai nepritaria, o visiškai nepritariančiųjų dalis (44,9 proc.) ženkliai viršija tiesiog nepritariančiųjų (26,7 proc.) skaičių.
Ypač ryški takoskyra atsiskleidžia tarp pritariančių ir visiškai pritariančių partnerystės įstatymo svarstymui Seime karo Ukrainoje fone (15,1 proc., tarp kurių visiškai pritariančių yra tik 3,2 proc.) bei nepritariančių ar visiškai nepritariančių (71,6 proc., iš kurių visiškai nepritaria 44,9 proc., nepritaria 26,7 proc.), o neturinčių nuomonės šiuo klausimu tėra vos kiek daugiau, nei dešimtadalis (13,3 proc., žr. 4 pav.).
Pastebėtina, kad tiek pritarimą ar nepritarimą lyčiai neutralios partnerystės įstatymui kaip galimybei, kad šeimą galėtų kurti tos pačios lyties asmenys, tiek ir pritarimą ar nepritarimą Partnerystės įstatymo svarstymui LR Seime pavasario sesijoje, kai Lietuvoje dėl karo Ukrainoje paskelbta nepaprastoji padėtis, išsako analogiška gyventojų dalis.
Jei lyčiai neutralios partnerystės įstatymui visumoje nepritaria 73,8 proc. gyventojų, o jį palaiko vos 14,8 proc., tai teiraujantis apie pritarimą ar nepritarimą šio įstatymo svarstymui Seime karo Ukrainoje fone Lietuvoje įvedus nepaprastąją padėtį, išryškėja analogiška tendencija: 71,5 proc. tokiam svarstymui nepritaria ir tik 15,1 proc. pasisako palankiai. Neapsisprendusiųjų dalis ir vienu, ir kitu atveju panaši – kiek daugiau, nei dešimtadalis (11,4 proc. lyčiai neutralios partnerystės įstatymo klausimu, 13,3 proc. tokio įstatymo svarstymo Seime esamomis sąlygomis atveju).
Taigi, šalies gyventojų pozicija abiem tarpusavyje susijusiais klausimais yra analogiška ir rodo aiškų nepritarimą: abiem atvejais (tiek vertinant patį įstatymą kaip įteisinantį tos pačios lyties asmenų šeimas, tiek ir šio įstatymo projekto svarstymą Seime dabartinėje situacijoje) palankiai vertinančių yra vos apie 15 proc., kai nepritariančiųjų abiem atvejais yra aiški didžioji dalis – 73,8 proc. nepalaiko lyčiai neutralios partnerystės įstatymo, 71,5 proc. pasisako prieš tokio įstatymo svarstymą LR Seime šiuo metu.
Tad abiem atvejais tendencijos išlieka analogiškos – kraštutinių pozicijų (visiško pritarimo ir visiško nepritarimo) laikosi pakankamai skirtinga visuomenės dalis: jei visišką pritarimą abiem klausimais išsako absoliuti mažuma šalies gyventojų (vos 3,2-3,4 proc.), tai visišką nepritarimą – beveik pusė (44,9-48,6 proc.), o neturinčių nuomonės esama tik kiek daugiau nei dešimtadalis (11,4-13,3 proc., žr. 1 pav. ir 4 pav.). Taigi, visuomenė šiais klausimais dvejonių neturi: ji sako aiškų „ne“, ir šis nepritarimas per metus ne sumažėjo, o priešingai – ženkliai išaugo.
Čia labai svarbu suprasti, kad nepritarimas lyčiai neutralios partnerystės įstatymo projekto svarstymui esamu karo Ukrainoje laikotarpiu, kai Lietuvoje paskelbta nepaprastoji padėtis, ir pačiam lyčiai neutralios partnerystės įteisinimui keičiant konstitucinę šeimos sampratą nereiškia nei homofobiškų Lietuvos gyventojų nuostatų, nei kitos, nei heteroseksuali seksualinės orientacijos buvimo fakto neigimo, nei tokios orientacijos asmenų atmetimo.
Šių ir ypač 2021 metų tyrimų, kuriuose greta požiūrio į partnerystės įstatymą teirautasi ir papildomų klausimų apie lyčiai neutralią partnerystę, duomenys aiškiai parodė, kad šalies gyventojai supranta tos pačios lyties asmenų tarpusavio santykių teisinio reguliavimo poreikį, tačiau mato ir siūlo kitus probleminių klausimų sprendimo mechanizmus, kurie nekeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pamatinių nuostatų šeimos sampratos klausimais ir neįneštų papildomų įtampų ir dar labiau neskaldytų įjautrintos visuomenės.
Tai kaip tik rodo, kad faktas yra pripažįstamas ir keliamas klausimas dėl socialinių, teisinių klausimų sprendimo siūlant kitą sprendimų kelią. Tai ypač svarbu šiandienos kontekste, kai karo Ukrainoje fakto akivaizdoje susiduriame su eilės socialinių, teisinių ir kitų sričių klausimų operatyvaus ir savalaikio sprendimo poreikiu.
Ne tik siekiant patenkinti karo pabėgėlių iš Ukrainos (daugiausiai moterų ir vaikų iki 18 m.) poreikius, bet ir užtikrinti jiems saugų prieglobstį, savalaikę pagalbą ir integraciją į šalies švietimo sistemą, darbo rinką ir kt. Esama situacija iškelia eilę svarbių ir skubiai svarstytinų klausimų, tame tarpe ir teisinio reguliavimo, tad lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo klausimas esamame kontekste, taip pat karo grėsmių akivaizdoje, kaip rodo tyrimo rezultatai, visuomenei neatrodo esąs pirmaeilis.
Įdomu, kad tarp asmenų su aukštuoju išsimokslinimu (64,8 proc.) yra beveik tiek pat nepritariančių Partnerystės įstatymo svarstymui LR Seime, kai Lietuvoje dėl karo Ukrainoje paskelbta nepaprastoji padėtis, kaip ir tarp tų, kurie nėra įgiję vidurinio išsimokslinimo (66,7 proc.).
Palankaus šio įstatymo svarstymo vertinimą tarp aukštąjį išsimokslinimą įgijusiųjų (22,2 proc.) atsveria mažesnė nuomonės šiuo klausimu neturinčiųjų dalis (13 proc.), tuo tarpu tarp žemiausią išsilavinimą įgijusių asmenų, priešingai, nuomonės neturėjimas (22,8 proc.) sąlygoja dvigubai mažesnę (10,5 proc.) pritariančių Partnerystės įstatymo svarstymui dalį, tuo tarpu nepritariančiųjų tam dalis yra beveik identiška, apie du trečdalius atitinkamoje išsimokslinimo grupėje (atitinkamai 64,8 proc. su aukštuoju ir 66,7 proc. su nebaigtu viduriniu išsimokslinimu).
Pastebėtina ir tai, kad labiausiai šiais klausimais apsisprendę yra įgijusieji vidurinį, spec. vidurinį ir aukštesnįjį išsimokslinimą: 12,5 proc. pritaria Partnerystės įstatymo svarstymui Seime esamomis aplinkybėmis, trys ketvirtadaliai (74,8 proc.) tam nepritaria, o neturinčių nuomonės procentas yra mažiausias tarp visų išsimokslinimo grupių (12,7 proc.).
Tokie tyrimo duomenys paneigia dalyje žiniasklaidos kanalų visuomenei formuojamą įvaizdį, kad Partnerystės įstatymui ir/ar jo svarstymui esamomis aplinkybėmis nepritaria žemesnį išsimokslinimą turintieji, kai tuo tarpu tyrimas atskleidžia, kad nepritarimą įstatymo svarstymui esamu laikotarpiu išreiškia beveik identiškas žemiausią ir aukščiausią išsimokslinimą įgijusių procentas – du trečdaliai, atitinkamai 66,7 proc. ir 64,8 proc., o tarp tarpinės išsilavinimo grandies (įgijusių vidurinį, spec. vidurinį ir aukštesnįjį išsimokslinimą) nepritarimo procentas yra dar aukštesnis, net du trečdaliai (74,8 proc., žr. 5 pav.).
Kelios apibendrinančios įžvalgos
2021 m. sausio (Norstat LT, N-1000; Baltijos tyrimai, N-529) ir 2022 m. kovo (Vilmorus, N-1005)tyrimų duomenys atskleidė, kad visuomenė sako aiškų „ne“ partnerystei, ir šis nepritarimas per metus ženkliai išaugo – nuo 56 proc. iki 73,8 proc.
Visuomenė aiškiai nepritaria ir Partnerystės įstatymo svarstymui Seime nepaprastosios padėties Lietuvoje sąlygomis dėl karo Ukrainoje – 71,5 proc. tam sako „ne“.
Nepritarimo partnerystei, kuri įstatymiškai įteisintų tos pačios lyties asmenų šeimas, augimas stebimas tiek bendruose tyrimo rezultatuose, tiek per tokius sociodemografinius pjūvius, kaip lytis, amžius, gyvenamoji vieta[1]: nepritarimo augimas pagal skirtingus kriterijus siekia 10-20 ir daugiau proc. Kartu per metus ženkliai, daugiau nei dvigubai (apie 15 proc., t.y., nuo 31 proc. iki 14,8 proc.) sumažėjo pritariančiųjų partnerystei ir neturinčių nuomonės (nuo 13 proc. iki 11,4 proc.).
Partnerystės įstatymą, įteisinantį tos pačios lyties asmenų šeimą, palaiko ketvirtadalis asmenų su aukštuoju išsimokslinimu (25 proc.), tuo tarpu likusiose išsimokslinimo grupėse tokios pozicijos laikosi vos dešimtadalis (8,8-11 proc.). Beveik du trečdaliai (62,7 proc.) su aukštuoju išsimokslinimu ir keturi penktadaliai (beveik 80 proc.) su nebaigtu viduriniu, viduriniu, spec. viduriniu, aukštesniuoju išsimokslinimu išreiškia aiškų nepritarimą partnerystei. Be to, beveik visose grupėse pagal išsimokslinimą neturinčiųjų nuomonės dalis yra panaši – kiek daugiau nei dešimtadalis.
Pritarimas partnerystei kyla didėjant pajamoms, per mėnesį gaunamoms vienam šeimos nariui, tačiau analogiškai auga ir neturinčiųjų nuomonės dalis (iki 12,5 proc.). Išryškėjo tendencija: kuo aukštesnės pajamos šeimoje gaunamos, tuo labiau pritariama Partnerystės įstatymui (nuo 68,8 proc. iki 76,9 proc.), tačiau dažniau dėl jo ir abejojama (9,3-12,5 proc. gaunančių daugiau nei 451 eur pajamas per mėn. vienam šeimos nariui).
Net ir aukščiausias pajamas gaunančiųjų grupėje pritarimas partnerystei neviršija 18,8 proc., o nepritarimas išlieka aukštas (daugiau nei du trečdaliai, 68,8 proc.), tuo tarpu žemesnes pajamas gaunančiųjų tarpe nepritarimą išsako daugiau nei keturi penktadaliai (79,3-83,5 proc.). Analogiškos tendencijos atsiskleidė ir vertinant Partnerystės įstatymo svarstymo Seime nepaprastosios padėties Lietuvoje sąlygomis dėl karo Ukrainoje klausimą: pritarimas įstatymo svarstymui yra dar žemesnis (nuo 10,9 proc. iki 18,4 proc.), o abejonės dėl to dar didesnės (nuo 9,8 proc. iki 14,1 proc.).
Lyginamoji 2021 m. ir 2022 m. tyrimų duomenų analizę atskleidė:
– auga aiškus nepritarimas partnerystei, ženkliai mažėja jai pritariančių ir šiek tiek – neturinčių nuomonės dalis. Tai rodo, kad per metus įvyko požiūrio šiuo klausimu poslinkis link aiškiau išreikšto nepritarimo (ženkliai padaugėjo visiškai nepritariančių ir sumažėjo pritariančių ar visiškai pritariančių partnerystei), ir tai vyko neturinčių aiškios pozicijos ir pritariančių partnerystei dalies mažėjimo sąskaita.
– moterys nežymiai palankiau vertina Partnerystės įstatymą, tačiau per metus tiek vyrų, tiek moterų pritarimas šiam įstatymui ženkliai krito ir atitinkamai išaugo nepritarimas jam. Tiek vyrai, tiek moterys daugiau nei 70 proc. išreiškia nepritarimą ar visišką nepritarimą Partnerystės įstatymui.
– visose amžiaus grupėse ženkliai mažėja pritarimas ir pastebimai auga nepritarimas Partnerystės įstatymui. Jauniausioje amžiumi grupėje (iki 29 m.) pritarimas mažėja ryškiausiai (krito apie 15 proc.) nepritarimo išaugimo sąskaita, nes neturinčių nuomonės dalis per metus liko nepakitusi (16 proc.). Vyresnėse amžiaus grupėse (nuo 30 iki 74 m.) palaipsniui mažėja pritarimas partnerystei ir neturinčių nuomonės dalis bei pastebimai auga nepritarimas partnerystei (išauga apie 15-20 proc.).
– pagal gyvenamąją vietą palankiausiai partnerystė vertinama didmiesčiuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, 22,7 proc.) ir mažiausiai palankiai – kaimuose ir kituose miestuose (apie dešimtadalis, 8-11 proc.), čia ir mažiausiai dvejojama dėl savo pozicijos (apie 83 proc. nepritaria partnerystei, o dvejoja mažiau nei dešimtadalis, vos 5,7-9,8 proc.). Didmiesčiuose nepritarimas partnerystei mažiausias (61,1 proc.), o abejojimas didžiausias (beveik kas penktas, 16,2 proc.).
Tyrimai atskleidė ir kitą tendenciją: pritarimas partnerystei per pastaruosius metus stipriai sumažėjo (iki 20 procentinių punktų) visose grupėse pagal gyvenamąją vietą ir ženkliai (iki 23,3 procentinių punktų) išaugo nepritarimas jai, o abejojančiųjų ženkliai sumažėjo (iki beveik 13 procentinių punktų), išskyrus didmiesčius, kuriuose abejojančiųjų dalis išliko stabili (apie 16 proc.).
[1] Lyginamoji 2021 m. ir 2022 m. tyrimų duomenų analizė pagal išsimokslinimą ir pajamas vienam šeimos nariui per mėn. nebuvo galima dėl skirtingų minėtuose tyrimuose parinktų grupavimo kriterijų.
