Dalinamės Vilkaviškio vyskupo Rimanto Norvilos kalėdiniu sveikinimu.
Mielieji,
šiandien, džiaugdamiesi Šventomis Kalėdomis, kartu apmąstome vieną svarbiausių ir didžiausių mūsų tikėjimo tiesų – Dievas tapo žmogumi, jis atėjo į pasaulį, kad atskleistų beribę savo meilę ir gailestingumą.
Tai nebuvo atsitiktinis, bet Dievo nuo amžių numatytas įvykis. Kaip žinome, apie būsimą Jėzaus atėjimą skelbė Dievo Dvasios įkvėpti Senojo Testamento pranašai, jo, kaip Mesijo, laukė Viešpaties išrinktoji tauta.
Evangelistas Lukas taip pasakoja apie šio pažado išsipildymą ir angelo Betliejuje praneštą žinią: „Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas“ (Lk 2, 10–11). Ši žinia skirta ne tik to meto žmonėms, amžių būvyje ji pasiekia ir mus. Ji atskleidžia, kad Jėzaus įsikūnijimas yra neaprėpiamo dieviško dosnumo dovana, skirta kiekvienam iš mūsų. Dievas įsikūnijo, atskleisdamas savo artumą ir gerumą, kad išgelbėtų mus iš nuodėmės, amžinos mirties, ir vestų į amžinąjį gyvenimą.
Taip suprastos Šventosios Kalėdos yra ne tik šventė, bet ir kvietimas, kuris skatina priimti Kristų į savo gyvenimą taip, kaip Jį priėmė Marija, Juozapas ir Evangelijoje minimi piemenys. Tai kvietimas priimti Dievo buvimą tarp mūsų ne tik šventinėje liturgijoje, bet ir kasdienybėje, artimiausioje mūsų gyvenimo aplinkoje: šeimoje, bendraujant su giminaičiais, kaimynais, bendradarbiais, susiduriant su kiekvienu žmogumi. Kristų priimame į savo gyvenimą kiekvieną kartą, kai Dievo įsakymų pamokyti parodome gerumą, gailestingumą, atleidimą, artimo meilę, kai tampame gyvais Dievo veikimo liudytojais.
Šią džiaugsmingą, šventišką dieną drauge apmąstykime ir tai, kaip galime nešti kitiems žinią apie mus aplankantį Dievą ir skleisti jo šviesą pasaulyje. Gal galėtume taip, kaip mus ragina popiežius Pranciškus, padėdami stokojantiems, vargstantiems, dovanodami savo laiką ir dėmesį tiems, kuriems labiausiai to reikia. O gal ir mūsų namų pastogė yra ta erdvė, į kurią pravartu įnešti daugiau gerumo, šviesos, vilties, kažką pataisyti. Galbūt Viešpaties malonei veikiant reikia kažką išgydyti tarpusavio bendrystėje. O gal būtų gera ir naudinga dalytis iš Dievo ateinančiu gerumu – šiuo laiku aplankyti ką nors iš artimų žmonių ar bent susisiekti su jais per atstumą, pakalbinti juos, išklausyti, paguosti ir taip nušviesti jų kasdienybę.
Švęskime Jėzaus gimimą ne tik tai parodydami išoriškai – papuošdami savo aplinką, namus šviesomis, spalvomis, šventinėmis dekoracijomis, bet ir įkūnydami gerumą savo artimui. Taip ši šventė įprasmins laiką, kai Kristus gimsta ne tik Betliejuje, bet ir kiekvieno iš mūsų širdyje, taip pat mūsų gyvenime. Kad su apaštalu Jonu galėtume tvirtinti: „Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų“ (Jn 1, 14). Tegul tas Žodis – Įsikūnijęs Atpirkėjas Kristus gyvena ir mūsų mintyse, ir darbuose, ir kasdieniame gyvenime.
Švęsdami Jėzaus gimimą konkrečiais artimo meilės darbais ir su džiaugsmu širdyje pasitikime Išganytoją, kuris atėjo dėl mūsų. Dovanokime tą džiaugsmą ir kitiems, tegul mūsų geranoriškos pastangos skleidžia Kalėdų šviesą pasauliui.
Mielieji, Šventų Kalėdų liturginis šventimas mums primena, jog Dievas yra Šviesa ir Jame nėra jokios tamsos. Kalėdų dienos Evangelija skelbia: „Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė“ (Jn 1, 5) O toliau toje pačioje Jono evangelijoje Jėzus pats apie save sako: „Aš – pasaulio šviesa“ (plg. Jn 8, 12).
Ir pranašas Izaijas, skatinamas dvasinio įkvėpimo, apie būsimą Kristaus atėjimą skelbė: „Tauta, gyvenusi tamsoje, išvydo didžią šviesą, gyvenusiems nevilties šalyje užtekėjo šviesybė“ (Iz 9, 1). Ši šviesa yra pats Kristus – pasaulio Šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų.
Dieviškoji Šviesa nėra vien tik tolima dangiška tikrovė. Ji įžengė į mūsų gyvenimą per Kristų, gimusį Betliejuje. Ta Šviesa yra gailestingoji Viešpaties meilė, kuri apšviečia mūsų širdis ir skatina ją skleisti, įkūnyti mūsų kasdienybėje.
Ši Dieviškoji Šviesa kviečia mus gyventi ne tamsoje – ne nuodėmėje, ne egoizme, ne abejingume. Ji mus ragina būti jos nešėjais pasaulyje. Jėzus sakė: „Jūs pasaulio šviesa. <…> tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje“ (Mt 5, 14–16). Taigi mes, kaip Kristaus sekėjai, esame paties Viešpaties pašaukti skleisti šią šviesą savo žodžiais ir darbais, taip pat ir liudijimu savo aplinkoje.
Švęsdami Jėzaus gimimą priimkime jo Šviesą į savo gyvenimus, leiskime jai per mus skleisti džiaugsmą, ramybę ir viltį kitiems. Tebūna mūsų šeimos, bendruomenės ir visa aplinka persmelkta šios dieviškos šviesos. Ji taip pat teliudija, kad kasdienybės išbandymuose esame ne vieni. Kad Dievas yra šalia, apšviesdamas mūsų gyvenimo kelią, stiprindamas mus savo malone.
Šviesių, džiugių, viltingų Viešpaties užgimimo švenčių mums visiems!
