Sveikinimo žodis 2021.06.01. Konferencijoje „Šeimos politikos iššūkiai ir galimybės: kompleksinės paslaugos šeimai“.
Gerbiamoji ponia Diana Nausėdiene, gerbiamoji Nacionalinės šeimos tarybos Pirmininke, kolegos politikai, mieli susirinkusieji ir visi, kurie stebi mus nuotoliniu būdu,
Nieko naujo nepasakysiu, pacituodama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnį, kad šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas. Šeima yra ir visuomet turi būti labiausiai godojama konstitucinė vertybė. Nes kas gi būtų tauta, jei ne šeimų sąjunga? Kas gi yra valstybė, jei ne šeimose išaugintų piliečių sukurta struktūra, kurią tie šeimose išauginti piliečiai visaip remia, jai dirba, o reikalui esant – ir gina. Man labai patiko mums išdalintos konferencijos programos pirmajame puslapyje parašytas sakinys: „šeima nėra kontrolės ar baudimo subjektas“. Tai atkartojo ir gerbiami šios konferencijos vedėjai, paraginę susimąstyti apie tai, koks yra ir turėtų būti valstybės bei šeimos santykis.
Pažvelgus į mūsų istoriją – labai dažnai Lietuvoje šeima būdavo paskutinysis laisvės bastionas. Kai laisvės nebūta nei socialiniame, nei politiniame, nei apskritai kasdieniame gyvenime, šeima buvo ta vieta, kurioje buvo auginama lietuvybė, išlaikomas tikėjimas, auginama viltis. Prisiminkime carizmą ir spaudos draudimą, labai simboliškai šeimos indėlį išreiškia skulptoriaus Petro Rimšos skulptūra „Lietuvos mokykla“. Prisiminkime sovietmetį, kai šeimose buvo perduotas ir laisvės ilgesys, ir mūsų tautos tradicijos.
labai dažnai Lietuvoje šeima būdavo paskutinysis laisvės bastionas
Kyla klausimas: o kaipgi demokratinė valstybė turi suvokti savo ribas? Aš manyčiau, kad politika visada turi paisyti savo ribų, nes politika veikia labai ribotoje erdvėje. Ji negali atsakyti į žmogaus gyvenimo prasmės klausimus, į esminius egzistencijos klausimus. Ji negali atsakyti žmogui, kokia jo tapatybė. Visi tie klausimai užgimsta ir atsakymų į juos ieškoma visų pirma šeimoje.
Turbūt nesuklysiu pasakiusi, kad nors šeimoms reikalingos prevencijos ir pagalbos priemonės, tačiau visų geriausia visų problemų prevencija yra darni ir tvirta šeima. Ir kuo daugiau ši tauta turės darnių, vienas kitą remiančių asmenų šeimų, tuo mažiau reikės prevencijos ir pagalbos priemonių.
Kita vertus, man labai patinka, kad šiais laikais jau kalbame apie paslaugas šeimai. Tai irgi yra nuoroda į pagarbą šeimos autonomijai. Tai nuoroda į tai, kad šeima pati privalo turėti teisę rinktis, kas jai priimtina, o kas ne, įskaitant ir švietimo sritį, įskaitant tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo dorovinius ir religinius įsitikinimus. Šią teisę taip pat garantuoja mūsų Konstitucija. Norėdami sukurti ir palaikyti teisingą santykį tarp valstybės ir šeimos, turime galvoti ne tik apie tai, ko realiai reikia šeimų kasdieniam gyvenimui, bet ir apie valstybės intervencijos ribas.
Šiandien rytą žvilgtelėjusi į feisbuką, pamačiau vieno bičiulio paskelbtą nuotrauką. Jis yra Danijos politikas, ir jis didžiuojasi, kad sekmadienį labai gražiai išvalė savo namo grindis. Tą vyrą gerai pažįstu, jis yra man pasakojęs ir apie tai, kaip parskridęs iš sostinės, kur jis dirba kaip parlamento narys, pirmiausia žiūri, kaip padėti savo žmonai. Skalbia vaikų rūbelius, o jų turi ne vieną, atrodo tris, ir sako, kad jam didžiausia problema yra tuos vaikų rūbelius išrūšiuoti, nes paprastai juos skalbia viename būgne, o paskui juk reikia išrūšiuoti.
Aš labai gerbiu šitą žmogų ir jo šeimą. Jis man yra simbolis, kaip besivystant visuomenei, technologijoms, kintant socialiniams vyro ir moters vaidmenims, puoselėjamas ir išlaikomas gebėjimas vienas kitam padėti, atjausti, suprasti vienas kitą kasdieniniame gyvenime: išvalyti grindis ir tuo didžiuotis, nes žmonai lengviau… Čia turbūt ir yra raktas į darnų šeimos gyvenimą.
Iš kur visa tai? Be abejo, iš šeimos. Tikriausiai jie atėjo iš šeimų, kur buvo įprasta vienas kitą remti, vienas kitam padėti. Bet ne paslaptis, kad yra daug sužeistų mažųjų pasaulių, sužeistų šeimų, sužeistų širdžių, ir mes turime gydyti tai, kas sužeista. Turbūt kompleksinės paslaugos šeimai ir reiškia: gydyti tai, kas sužeista. Tam, kad pasveiktų ir kad žmogus pakiltų iš savo problemų. Dieve, padėk jums visiems!
Kiek galime, ir mes savo parlamentinėje grupėje „Už šeimą“ į tuos klausimus atsigręžiame. Ačiū, labai ačiū – ypač visiems tiems, kurie Lietuvos regionuose mato tikrovę, kartais labai nelengvą tikrovę ir stengiasi, kad ji būtų geresnė. Ačiū jums!
