Per 1956 m. Vengrijos revoliuciją prieš sovietų valdžią galią veikti turėjo tie, kurie „liko laisvi” diktatūros primestos priespaudos sąlygomis, sakė Vengrijos Šeimų, jaunimo ir tarptautinių reikalų ministrė Katalin Novák (Katalin Novak), penktadienį Budapešte pradėdama valstybinius minėjimus, skirtus 65-osioms revoliucijos pradžios metinėms paminėti.
Kalbėdama minėjime ir padėdama vainikus prie memorialo netoli Budapešto technologijos ir ekonomikos universiteto, K. Novák sakė, kad „1956 m. Vengrijos istoriją lėmė tragedijos, dažnai suteptos krauju; tūkstantmetis krikščioniškosios Vengrijos valstybingumo iki 1956 m., suteikė vengrams jėgų ir įkvėpimo [1956 m.] įvykiuose, kurie buvo lūžio taškas, davęs tautai širdį ir laikyseną”.
„Mes, vengrai, savo genuose nešiojamės amžiną laisvės troškimą, tačiau kartu su savimi nešiojamės ir žiaurią realybę, kad galime pasikliauti tik savimi”, – sakė K. Novák ir pridūrė, kad 1956 m. Vengrija neturėjo kitų, kuriais galėtų pasikliauti.
„Šiandien nedaugelis turi drąsos ginti tiesą ir kalbėti tiesiai, nedaugelis išdrįsta priimti ryžtingus sprendimus ir tik nedaugelis pasisako už laisvę, jei dėl to yra nuolat puolami”, – sakė K. Novák.
Kalbėdama ministrė pabrėžė tiesos svarbą: „Tačiau vengrų patirtis rodo, kad atsitraukimas, klaidingi kompromisai ir atsisakymas kalbėti tiesą nepadės sukurti laimingo ir visaverčio gyvenimo. Turime sugebėti ginti laisvę, nes klaidingais įsitikinimais ir tam tikromis ideologijomis vadovaujamasi pastangomis ją užgniaužti”.
„Mes esame tokie pat kaip 1956 m. Mes nepasikeitėme. Bailesnė Europos pusė vis pamiršta savo egzistencijos esmę – vienu metu įgyvendinti vidinę ir išorinę laisvę”, – sakė K. Novák.
