Popiežius Pranciškus šeštadienio, birželio 29-osios, rytą vadovavo Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmės Mišioms. Pranciškus meldė Romos dangiškuosius globėjus, kad visiems tikintiesiems padėtų atverti savo gyvenimo duris, užtartų Romos miestą ir visą pasaulį. Pastaruosius 500 metų Vatikanas šventųjų Petro ir Pauliaus iškilmę švenčia su trenksmu, surengdamas įspūdingą fejerverkų pasirodymą, kuriam, kaip teigiama, įtaką padarė Michelangelo Buonarroti (Mikelandželas Buonarotis) ir Gian Lorenzo Bernini (Džanas Lorencas Berninis).
Kasmet birželio 29 d. fejerverkai paleidžiami nuo Castel Sant Angelo – Šv. Angelo pilies viršaus: popiežiaus tvirtovės, kurią iš pradžių užsakė Romos imperatorius Hadrianas.
Fejerverkų šou, itališkai vadinamas „Girandola”, per šimtmečius kaustė daugelio menininkų vaizduotę. Jų eskizai ir paveikslai iliustruoja įspūdingą įvykį.
Niujorko Metropoliteno meno muziejaus kolekcijoje yra keletas Vatikano fejerverkų atvaizdų, įskaitant 1579 m. Giovanni Ambrogio Brambillos (Džiovanio Ambrodžio Brambilos) graviūrą, kurioje vaizduojama liepsnojanti Šv. Angelo pilis ir minia, žiūrinti iš santykinai saugios kitos Tibro upės pusės.
Pasak Romoje gyvenančios meno istorikės Elizabeth Lev (Elizabet Lev), fejerverkų tradicija iškilo dar popiežiaus, kuris pastatė Siksto koplyčią ir atidarė Kapitolijaus muziejus, popiežiaus Siksto IV (Francesco della Rovere), laikais.
„1481 m. jis nusprendė romėnams padovanoti teatralizuotą šviesų ir garsų pasirodymą, kuris prilygtų kitiems didiesiems Italijos miestams – Venecijai ir Florencijai”, – CNA pasakojo ji.
XVI a. pradžioje šią tradiciją tęsė popiežius Julijus II.
Nors esama įvairių teorijų dėl Michelangelo dalyvavimo fejerverkų šou apimties ir datų, istorikė E. Lev nurodo, kad 1536 m. Vannoccio Biringuccio išleido vieną pirmųjų Europoje spausdintų knygų apie metalurgiją „De La Pirotechnia”, iš kurios sužinojome tokius terminus kaip „Romos žvakė” ir „Kotrynos ratas”, iki šiol vartojamus fejerverkams apibūdinti.
„Tuo metu popiežius Paulius III gyveno Angelo pilyje, Michelangelo kūrė „Paskutinįjį teismą” ir turėjo begalę kitų užduočių. Paskutiniame „De La Pirotechnia” skyriuje aptariami fejerverkai, todėl būtų prasminga sujungti garsųjį techniką su Michelangelo, kuris… savo, kaip tapytojo, talentą panaudojo kaip konsultantas spalvų ir efektų klausimais”, – sakė ji.
„Kulminacija, kai 4-6 tūkst. raketų sukuria ugnies fontaną, skamba kaip efektas, kuris būtų patikęs Michelangelo, nors neturime nei jo žodžių šia tema, nei projektuotų pasirodymų brėžinių.”
Pasak muziejaus, Vatikanas fejerverkų šou rengdavo kiekvienais metais švęsdamas Velykas, šventųjų Petro ir Pauliaus iškilmę ir kai būdavo išrenkamas naujas popiežius. Didysis baroko skulptorius Gian Lorenzo Bernini, sukūręs fontanus Navonos aikštėje, baldakimą Šventojo Petro bazilikoje ir Šventosios Teresės ekstazėje skulptūrą, laisvalaikiu taip pat kūrė fejerverkus.
„Be daugybės kitų veiklų, Bernini kūrė spektaklius ir mėgo judesį, kurį ugnis, vanduo, šviesa ir oras gali suteikti menui”, – teigė Lev.
1641 m. jis sukūrė fejerverkus, įkvėptas Sicilijos šiaurinėje pakrantėje esančio Strombolio ugnikalnio išsiveržimo, nurodydamas raketų skaičių ir spalvas, kurios leistų pasiekti geriausią efektą, paaiškino ji.
„Dėl jo ugningos asmenybės ir aistringos meilės dramatiškiems efektams galima drąsiai sakyti, kad Girandola buvo sukurta Bernini, o Bernini – Girnadola”, – pridūrė Levas.
Charlesas Dickensas (Čarlzas Dikensas) vėliau matė Vatikano fejerverkų šou per savo 1844-45 m. vizitą Italijoje, kai jis apsistojo Romoje per Didžiąją savaitę.
Jis 1846 m. knygoje „Vaizdai iš Italijos” aprašė „didingą fejerverkų šou nuo Šventojo Angelo pilies”.
„Spektaklis prasidėjo didžiuliu patrankų šūviu, o paskui 20 minučių ar pusvalandį visa pilis virto vienu nenutrūkstamu ugnies pasirodymu ir visų spalvų, dydžių ir greičių liepsnojančių ratų labirintu, o raketos į dangų skriejo ne po vieną, dvi ar kelias, bet šimtais vienu metu”, – rašė jis.
„Baigiamasis sprogimas – Girandola – buvo tarsi visos didžiulės pilies pakilimas į orą, be dūmų ir dulkių”, – pasakojo Dickensas.
Romos tradicija tęsėsi iki XIX a. pabaigos, kai buvo nuspręsta ją nutraukti dėl didelės žalos, padarytos istorinėms Angelo pilies patalpoms. Tačiau 2008 m. fejerverkų šou buvo atgaivintas ir dabar kasmet nušviečia Amžinąjį miestą, švenčiantį savo šventuosius globėjus.
Šiais metais fejerverkų šou vyko birželio 29 d. 21.30 val. ir truko apie 20 minučių, užbaigdamas šventės, maldų ir procesijų dieną Romoje.
