Kuba ketvirtadienį pranešė, kad netrukus paleis 51 kalinį kaip „geros valios“ ženklą Vatikanui po Kubos pareigūnų ir Šventojo Sosto derybų.
Užsienio reikalų ministerijos pranešimas pasirodė augant įtampai tarp Karibų salos komunistų lyderių ir Jungtinių Valstijų, o Vatikanas dažnai bandė veikti kaip tarpininkas tarp šių dviejų šalių.
„Geros valios ir artimų (…) Kubos valstybės bei Vatikano santykių dvasioje Kuba nusprendė artimiausiomis dienomis paleisti 51 kalinį“, – teigė Užsienio reikalų ministerija.
Ji nepateikė derybų detalių ir neįvardijo kalinių bei jų nusikaltimų, tik nurodė, kad jie atliko „didžiąją dalį savo bausmių“ ir kalėjime demonstravo gerą elgesį.
„Šis suverenus sprendimas yra įprastas mūsų baudžiamojo teisingumo sistemos bruožas“, – pridūrė ministerija.
Katalikų Bažnyčia yra neatsiejama Kubos visuomenės dalis, nors tris dešimtmečius šalis buvo oficialiai ateistinė, o jos vadovai dažnai tarpininkavo tarp Kubos ir Vašingtono, kai kildavo įtampa.
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) praėjusią savaitę pareiškė, kad Kuba yra kita jo darbotvarkėje po Irano, sakydamas, kad komunistų valdoma sala, paralyžiuota JAV energetinės blokados, „gana greitai žlugs“.
Jo pirmtakas Joe Bidenas (Džo Baidenas), prieš pat palikdamas postą 2025 metų sausį, išbraukė Kubą iš JAV valstybinių terorizmo rėmėjų sąrašo mainais į tai, kad komunistinė sala sutiko paleisti 553 kalinius pagal susitarimą, kuriam taip pat tarpininkavo Vatikanas.
Vėliau D. Trumpas atšaukė tą susitarimą, tačiau Kuba pareiškė vis tiek paleidusi visus kalinius, įskaitant 231 asmenį, kuriuos žmogaus teisių grupės laiko politiniais kaliniais po jų suėmimo per masinius antivyriausybinius protestus 2021 metais.
Vasario mėnesį popiežius Leonas XIV išreiškė didelį susirūpinimą dėl augančios įtampos tarp Kubos ir Jungtinių Valstijų, ragindamas visas puses „vengti smurto“.
