Nugalėjusio trampizmo šalyje naikinama cenzūra.
Sausio 6 d. Kongrese įvyko JAV prezidento rinkimų sertifikavimas. Nuo šiol D.Trumpas yra oficialiai patvirtintas JAV prezidentu. Iškart po to pareiškimą paskelbė socialinio tinklo „Facebook“ savininkas Markas Zuckerbergas. Istorijos vėjas papūtė į Donaldo Trumpo bures, ir „Facebook“ vadovas keičia kursą: panaikins cenzūrą ir išvaikys faktų tikrintojus. Be to, dalį savo biuro iš demokratų partijos tvirtovės – Kalifornijos valstijos – perkelia į respublikonų valdomą Teksasą. „Perkėlus „Meta“ pasitikėjimo ir saugumo bei turinio moderavimo komandas į Teksasą, sumažės nuogąstavimų dėl šališkumo“, – sakė M. Zuckerbergas.
Žodžio laisvė yra vienas iš pamatinių demokratijos principų – skelbia Pirmoji JAV Konstitucijos pataisa, aiškiai draudžianti bet kokį viešosios raiškos ribojimą. Tačiau skaitmeninėje epochoje šis principas buvo ne kartą pamintas. M. Zuckerbergo vadovaujama „Meta“ – milžinė, kurios socialinių tinklų platformos tapo milijardų žmonių viešąja erdve – ilgus metus šį kertinį demokratijos principą ignoravo. „Facebook“ ir „Instagram“ veikė kaip savotiški privatūs teisėjai, nepaisantys vartotojų teisių į saviraišką. Dirbo ir specialūs cenzoriai, pasivadinę „faktų tikrintojais“.
Cenzūra, ypač tokia, kokią taikė „Meta“, yra pavojinga visomis prasmėmis. Socialiniai tinklai, kurie turėjo būti atviros visuomenės komunikacijos priemone, tapo kontrolės ir slopinimo erdve. Garsiausias cenzūros pavyzdys – D. Trumpo paskyrų užblokavimas po jo pralaimėtų rinkimų 2021 m. Kartu su D.Trumpu buvo užblokuoti ir tūkstančiai konservatyvių politikų ir visuomenės veikėjų paskyrų. Be to, socialiniame tinkle ilgą laiką buvo blokuojami ir šalinami cenzoriams neįtinkantys vartotojų įrašai, o pačių „prasikaltusių“ įrašų autorių paskyroms buvo dirbtinai sumažinamas matomumas ar jos prevenciškai užblokuojamos tam tikram laikotarpiui. Rusams užpuolus Ukrainą, „Facebook“ buvo ribojami antirusiški pasisakymai, o jų autorių paskyros blokuojamos.
Socialiniai tinklai, kurie turėjo būti atviros visuomenės komunikacijos priemone, tapo kontrolės ir slopinimo erdve.
Ši praktika sukėlė pasipiktinimą ir pasėjo gilią abejonę, ar skaitmeninės platformos dar tarnauja žmonių interesams, ar tapo globalios cenzūros įrankiais. Kaip tokį veiksmą galima pateisinti šalyje, kurios Konstitucija skelbia, kad „Kongresas neturi teisės priimti įstatymo, ribojančio spaudos laisvę ar žodžio laisvę“? Formaliai Kongresas tokio įstatymo ir nepriėmė. Vykdydami progresyviąją dempartijos darbotvarkę, savicenzūros ėmėsi patys socialiniai tinklai. Dabar M. Zuckerbergas pripažįsta, kad ir iš Joe Bideno vyriausybės neformaliu būdu gaudavo primygtinų patarimų, kuriuos ir vykdė. „Meta“ su savo griežtos kontrolės politika demonstravo, kad ji yra virš demokratijos principų, o korporacija turi teisę kontroliuoti, kas yra „teisėta“ ir „teisinga“ kalba. Tai buvo pavojingas precedentas.
Žodžio laisvės ribojimas visuomet pateikiamas kaip „būtina priemonė“, siekiant kovoti su priešiška dezinformacija, su kokia nors „neapykantos kalba“ ar ekstremizmu. Taip kalbėjo ir Hitlerio nacistai, ir Stalino komunistai. Tačiau tikra demokratija reikalauja tikros saviraiškos laisvės, net jei kai kurios idėjos kelia nesutarimus. Cenzūra, priešingai, ne tik užgniaužia kažkuriuo metu kažkam nepriimtinas idėjas, bet ir sukuria precedentą, kuriuo po to be ribų piktnaudžiaujama. Ir, kaip dažniausiai nutinka, cenzūra ne sprendžia, o tik gilina problemas. Kai nuomonės užgniaužiamos, jos randa kelią į pogrindį, kur radikalizuojasi ir virsta sprogstamuoju užtaisu. Uždrausta diskusija yra pavojingesnė už viešą, kadangi uždraustos idėjos, kurioms trūksta šviesos, veši šešėliuose.
M. Zuckerbergas paskelbė apie pokyčius, kuriuos galima vertinti kaip bandymą susigrąžinti vartotojų pasitikėjimą. Atsisakymas taip vadinamo „faktų tikrinimo“ ir sprendimas sumažinti turinio moderavimo griežtumą yra signalas, kad bendrovė pagaliau pripažino cenzūros žalą. „Mes pasiekėme tašką, kai klaidų buvo tiesiog per daug, o cenzūra tapo per griežta“, – savo pareiškime sakė jis. Užuot kreipusis į kokį nors šališką „teisingą“ ekspertą, vietoj to bus pasikliaujama socialinių tinklų bendruomene ir pačiais žmonėmis, kad jie patys pateiktų savo komentarą apie tai, ką perskaitė. Taip yra daroma E. Muskui priklausančiame socialiniame tinkle „X“ (buvęs „Twitter“).
Tačiau šis posūkis įvyko neatsitiktinai. Pastaraisiais metais „Meta“ patyrė milžinišką spaudimą iš konservatyvių pažiūrų politikų ir visuomenės veikėjų, kurie kaltino bendrovę progresyvios darbotvarkės stūmimu, šališkumu ir žodžio laisvės ribojimu. Praėjusį rudenį, jau po to, kai prezidento rinkimuose laimėjo D. Trumpas, M. Zuckerbergas per savo labdaros organizaciją „Chan Zuckerberg Initiative“ paaukojo 1 milijoną dolerių jo inauguracijos iškilmėms finansuoti. Pernai prieš Padėkos dieną jis buvo nuvykęs pas D. Trumpą, pietavo su juo privačiame jo „Mar-a-Lago“ klube Floridoje ir padovanojo jam „Meta Ray-Ban“ išmaniuosius akinius. Šie žingsniai rodo, kad M. Zuckerbergas su respublikonais galimai bando pataisyti santykius po ilgo įtampos periodo.
Be abejonės, kyla klausimų apie M. Zuckerbergą kaip politikos lauko žaidėją. Ar tai nuoširdus žingsnis žodžio laisvės link? O gal paprasčiausias pragmatiškas bandymas užsitikrinti politinį palaikymą ir sumažinti kritikos srautą bendrovei? Vienas dalykas yra aiškus: cenzūra negali būti toleruojama jokiu pavidalu. Demokratijos esmė – galimybė išsakyti nuomonę, net jei ji nepatogi ar nepopuliari. Ir socialiniai tinklai, jau tapę labai svarbia viešosios erdvės dalimi, turi šią teisę ginti, o ne ją riboti.
