Socialdemokratų frakcija trečiadienį pranešė, jog Seime parengtas registruoti naujas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimų projektas, kuriame siūloma numatyti nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo pagrindą.
Norima nustatyti, jog LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų, jei jis netinkamai vykdo įstatyme numatytas funkcijas arba jei taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos, ir jei už tokį nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų tarybos narių.
„Šio pakeitimo tikslas – aiškiau apibrėžti LRT generalinio direktoriaus atskaitomybės mechanizmus“, – pažymima aiškinamajame rašte.
Taip pat siūloma nustatyti, kad generalinį direktorių taryba į pareigas skiria ir iš jų atleidžia slaptu balsavimu.
Teigiama, jog siūlymai bus teikiami su visų valdančiosios koalicijos frakcijų atstovų parašais.
Dabartinė tvarka numato, kad LRT generalinį direktorių viešo konkurso būdu penkeriems metams taryba į pareigas skiria ir iš jų atleidžia atviru balsavimu.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta, kad visuomeninio transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jeigu taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir už tokį nepasitikėjimą balsuoja bent du trečdaliai jos narių – aštuoni iš 12.
Seimas jau yra pradėjęs svarstyti valdančiųjų parengtą LRT įstatymo pataisą, jog nacionalinio transliuotojo vadovas galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu jam pareiškus nepasitikėjimą, kai už tai balsuoja pusė LRT tarybos narių, tai yra šeši iš 12.
Dėl siūlomų pataisų antradienį prie Seimo įvyko žurnalistų inicijuotas protestas, į kurį policijos duomenimis susirinko apie 10 tūkst. žmonių. Jo organizatoriai politikų veiksmuose įžvelgia grėsmę žiniasklaidos laisvei, nes būtent nuo visuomeninio transliuotojo perėmimo prasideda spaudos laisvės ribojimai.
Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė trečiadienį žurnalistams tikino, jog anksčiau siūlyti pakeitimai yra netinkami ir tobulintini, o bet koks projektas turi būti išdiskutuotas.
„Šitas, kur yra dabar, jis tikrai yra netinkamas projektas ir turbūt paprasčiau būtų išdiskutavus su bendruomene teikti naują. Aš laikausi tos pozicijos, kad ir kokį sprendimą priiminėtų Seimo nariai, visų pirma tai turi atitikti (Europos – BNS) žiniasklaidos laisvės aktą“, – sakė ji.
