Prieš šią savaitę įvyksiantį labai laukiamą ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimą Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalas „Politico” sakė, kad tikisi, jog jo šalis per dvejus metus taps visateise Europos Sąjungos nare.
Neseniai duotame interviu Ukrainos premjeras aptarė savo griežtą dvejų metų narystės ES grafiką. „Turime labai ambicingą planą įstoti į Europos Sąjungą per ateinančius dvejus metus”, – sakė jis. „Taigi tikimės, kad jau šiais metais, 2023 m., galėsime surengti šį pasirengimo narystei derybų etapą.”
Tačiau, priešingai Kijevo – galbūt nepagrįstai didelėms – viltims, ES pareigūnai „stengiasi, kad Ukrainos narystė liktų kur kas tolimesnė sąvoka”. Todėl valdyti Ukrainos lūkesčius ir pateikti tikslesnį tvarkaraštį greičiausiai bus pagrindinis ES delegacijos darbas aukščiausiojo lygio susitikime. „Kijeve lūkesčiai yra gana dideli, tačiau reikia įvykdyti visas Komisijos nustatytas sąlygas”, – „Politico” sakė vienas aukšto rango ES pareigūnas. „Tai nuopelnais pagrįstas procesas”, – pridūrė jis.
Pasak Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, Ukrainai gali prireikti dešimtmečių, kad užbaigtų stojimo procesą. Dauguma kitų ES vadovų – nors ir tyliai – pritaria jo vertinimui. Kad ir koks ypatingas būtų Ukrainos atvejis, prieš jai įstojant į ES dar reikia daug nuveikti, kaip aiškiai rodo šalių kandidačių (tokių kaip Turkija, Serbija, Juodkalnija ar Bosnija) eilė, kai kurios iš jų patvirtinimo laukia jau daugiau nei dvidešimt metų.
Ukraina yra „vienintelė šalis, kurioje žmonės buvo sušaudyti dėl to, kad apsigaubė Europos vėliava
Klausimas dėl Ukrainos stojimo proceso paspartinimo yra keblus. Kai kurie pareigūnai mano, kad Europos Sąjungai tenka ypatinga atsakomybė Ukrainos atžvilgiu, nes būtent 2014 m. Maidano aikštėje įvykęs proeuropietiškas protestas gali būti laikomas šiandieninio kruvino konflikto pradžia. Tarp jų, atrodo, yra Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kuri anksčiau sakė, kad Ukraina yra „vienintelė šalis, kurioje žmonės buvo sušaudyti dėl to, kad apsigaubė Europos vėliava”.
Nors artimiausios Kijevo sąjungininkės, tokios kaip Lenkija ir Baltijos šalys, pritaria kuo greitesniam visateisės narystės suteikimui Ukrainai, laikydamos tai ir strategine pergale prieš Rusiją, kiti ES nariai skeptiškiau vertina Ukrainos tempą, kuriuo ji įgyvendina labai reikalingas reformas, reikalingas narystei. Kelios valstybės narės taip pat nerimauja dėl finansinio skubotos narystės poveikio, nes karo nualinta Ukraina neabejotinai pasiims didžiąją dalį sanglaudos fondų, kurie kitu atveju būtų skirti atsiliekančioms bloko ekonomikoms.
Bene skubiausios reformos, kurias Ukrainai tektų įgyvendinti siekiant sėkmingos narystės, yra susijusios su, kaip pranešama, aukštu korupcijos lygiu šalyje. Šio mėnesio pradžioje du viceministrai buvo nušalinti nuo pareigų dėl skandalų, susijusių su pasipelnymu iš karo viešųjų pirkimų sutarčių. Tačiau Ministras Pirmininkas Šmyhalas įsitikinęs, kad Kijevas greitai ir veiksmingai išspręs šią problemą. „Deja, korupcija gimė ne vakar, bet esame tikri, kad ją išnaikinsime”, – sakė jis ir pridūrė, kad Ukraina laikosi „nulinės tolerancijos korupcijai požiūrio”.
