Nepaisant aktyvaus lietuvių įsitraukimo padedant Rusijos užpultai Ukrainai, 2022-ųjų Pilietinės galios indeksas (PGI) sumenko, pirmadienį skelbia tradicinį tyrimą atlikęs Pilietinės visuomenės institutas.
Visuomenės realų ir potencialų aktyvumą, savo įtakos pajautimą bei su pilietine veikla siejamų rizikų vertinimą matuojantis rodiklis siekė 35,9 balo iš 100 galimų. Tai – mažiausia reikšmė nuo 2017-ųjų, kai indeksas siekė 37 balus. Pernai fiksuotas rekordinis – 41,3 balo – indeksas.
„Grįžtame į 2015 ar 2016 metų lygį, kada nėra nėra taip, kad galia nukrenta į lygį prieš 15 metų, bet tam tikras regresas yra“, – pristatyme pirmadienį teigė Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė-Urbonavičienė.
Daugiau nežinomybės
2022-aisiais 46,3 proc. respondentų teigė aukoję, 38,6 proc. – dalyvavę aplinkos tvarkymo talkose, 30,7 proc. – vietos bendruomenės veikloje. Vis dėlto, aukojimas labdarai ar visuomeninėms organizacijoms, lyginant su 2020-aisiais daryta apklausa, sumenko maždaug 15 procentų.
„Atrodytų, kad 15 proc. nuosmukis nuo pandemijos laikotarpio atrodo labai didelis, tačiau norime atkreipti dėmesį, kad iš esmės šiame klausime teiraujamės apie pagalbą savo visuomenei. Ir mūsų visuomenei mes padėjome mažiau, (…) Ukrainai ir ukrainiečiams mūsų aukojimas buvo aukštesnis“, – sakė I. Petronytė-Urbonavičienė.
Daugiau nei bet kada anksčiau nuo 2007 metų teigė boikotavę (27,1 proc.) ar pirkę (23,2 proc.) tam tikras prekes ar paslaugas dėl moralinių ar politinių motyvų, dalyvavę visuomeninių organizacijų, judėjimų veikloje (13,6 proc.), dalyvavę demonstracijoje, palaikymo akcijoje, mitinge ar pikete (13 proc.).
Apklausos duomenimis, du trečdaliai Lietuvos gyventojų vienu ar kitu būdu prisidėjo prie paramos Ukrainai arba ukrainiečiams.
Daugiausiai (58,2 proc.) tai darė aukodami pinigus arba daiktus. Beveik po dešimtadalį apklaustųjų savanoriavo padedančiose organizacijose (9 proc.) arba globojo ukrainiečius asmeniškai (8,9 proc.).
Vis dėlto PGI sumenko, o daugiausia įtakos tokiam pokyčiui, lyginant su pandeminiais 2020-aisiais, turėjo išaugęs nežinančių, kaip elgtųsi iškilus politinei, ekonominei ar vietos reikšmės problemai skaičius ir sumažėjusi dalis tų, kurie tokiose situacijose aktyviai imtųsi veiksmų.
išaugęs nežinančių, kaip elgtųsi iškilus politinei, ekonominei ar vietos reikšmės problemai skaičius ir sumažėjusi dalis tų, kurie tokiose situacijose aktyviai imtųsi veiksmų
„Tai nereiškia, kad turime daugiau žmonių, kurie laikytųsi nuošalyje. Tai reiškia, kad mažėja tiek tų, kurie prisidėtų, tiek tų, kurie laikytųsi nuošalyje, nes auga netikrumas. Pirmą kartą turime išaugusius netikrumo duomenis“, – kalbėjo I. Petronytė-Urbonavičienė.
Iškilusios vietos problemos atveju 67 proc. respondentų teigia, kad imtųsi veiksmų, ekonominės problemos atveju tokių yra 47 proc., politinės problemos – 37 proc., o saugumo – 55 proc. respondentų.
Taip pat sumenko gyventojų tikėjimas visuomenės galia paveikti svarbius viešojo gyvenimo sprendimus. Dešimtbalėje skalėje 0,6 balo sumažėjo paprastų žmonių, 0,5 balo – žiniasklaidos įtakos vertinimas.
Tuo pat metu valdžios institucijos susigrąžino pandemijos metu aptirpusią įtaką gyventojų akyse – Seimo nariams priskiriama įtaka augo 0,8 balais, merų, savivaldybių tarybų ir valdininkų – po 0,5 balo.
Dėl protesto prieš valdžią akcijų – susiskaldymas
Tyrime buvo teirautasi ir Lietuvos gyventojų nuomonės apie pastaraisiais metais vykusius protestus ir palaikymo akcijas.
Daugiausia palaikymo respondentai išreiškė Ukrainos palaikymo akcijų idėjoms – už jas pasisakė du trečdaliai apklaustųjų.
Didysis šeimos gynimo maršas Vilniaus Vingio parke 2021 metų gegužę ir Vilniuje vykę protestai prieš COVID-19 valdymo priemones stipriai diferencijuoja gyventojus: apie trečdalis linko palaikyti ir tokia pati dalis – nepalaikyti šių protestų idėjų.
Mažiausiai palaikymo sulaukė LGBT bendruomenės rengtos „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje 2022 metais arba Kaune 2021 metais – tik 11 proc. apklaustųjų palaikė ir net 66 proc. nurodė „Baltic Pride“ idėjų nepalaiką.
Mažiausiai palaikymo sulaukė LGBT bendruomenės rengtos „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje 2022 metais arba Kaune 2021 metais – tik 11 proc. apklaustųjų palaikė ir net 66 proc. nurodė „Baltic Pride“ idėjų nepalaiką
„Ta aplinka mūsų visuomenėje yra nėra palanki LGBT bendruomenei“, – sakė instituto ekspertė Rūta Žiliukaitė.
Nepaisant vertybinių ir ideologinių skirtumų, Lietuvos gyventojai palaiko Konstitucijoje įtvirtintas pilietines teises – sutinka, jog visos šios akcijos turi teisę vykti.
Tyrime pabrėžiama, kad labiausiai šiam teiginiui pritarė būtent tie respondentai, kurie turėjo stipriausias nuostatas dėl protestų idėjų palaikymo arba nepalaikymo.
„Tie, kurie neturėjo aiškios pozicijos dėl šitų vykusių protesto akcijų, jie ir čia neturėjo tvirtesnės nuomonės, o tie, kurie aiškiai turėjo poziciją, jie daug labiau vertino galimybę turėti teisę renginiams“, – teigė R. Žiliukaitė.
Pusė gyventojų gintų šalį
Pilietinės galios indekso apklausa parodė, kad jei Lietuva būtų užpulta kitos šalies, 50 proc. Lietuvos gyventojų yra nusiteikę ginti Lietuvą ginklu ar kitais būdais, 13 proc. nusiteikę pasitraukti iš Lietuvos, 15 proc. laikytųsi nuošalyje, o likusieji 22 proc. nežinojo arba neatsakė, kaip elgtųsi tokioje situacijoje
Atsakymai į šį klausimą gana ryškiai skyrėsi pagal lytį – vyrai gerokai dažniau linkę ginti šalį ginklu, o moterys labiau linkusios laikytis nuošalyje arba pasitraukti iš Lietuvos.
Taip pat matyti ryškūs skirtumai pagal amžių: vyresni nei 60 metų žmonės mažiau linkę ginti Lietuvą ginklu arba pasitraukti iš šalies ir dažniau linkę laikytis nuošalyje.
„Jeigu pažiūrėsim moteris tarp 30 ir 40 ir tarp 40 ir 50 metų, jos daug labiau nusiteikusius ginti gal ne ginklu, o kitomis priemonėmis, o jaunos moterys – tarp 18 ir 29 metų – jos daugiau labiau linkusios arba pasitraukti iš Lietuvos, ar laikytis nuošalyje, kas mane šiek tiek nustebino“, – kalbėjo politologė Ainė Ramonaitė.
moteris tarp 30 ir 40 ir tarp 40 ir 50 metų, jos daug labiau nusiteikusius ginti gal ne ginklu, o kitomis priemonėmis, o jaunos moterys – tarp 18 ir 29 metų – jos daugiau labiau linkusios arba pasitraukti iš Lietuvos, ar laikytis nuošalyje
Ji pabrėžė esanti taip pat nustebinta, kad vadovai, verslininkai, įmonių savininkai yra pasiryžę ginti Lietuvą ginklu.
„Atrodytų, kad tai žmonės, kurie turi daugiausia ką prarasti. Ir šiaip – teorija sako, kad labiau šalį ginti eina neturtingi žmonės, o tie, kurie turi daug pinigų, stengiasi išsipirkti“, – teigė politologė.
„Šiuo atveju matome priešingą situaciją“, – pridūrė ji.
Nusiteikimas ginti šalį aiškiai susijęs su žmonių pilietinės galios lygiu: tų, kurie eitų ginti Lietuvą ginklu ar kitais būdais, pilietinė galia siekia 44 balus, tų, kurie pasitrauktų iš Lietuvos arba nežino, kaip elgtųsi, pilietinės galios indekso vidurkis yra apie 30 balų, o tų, kurie liktų nuošalyje, pilietinė galia yra pati mažiausia – apie 24 balus.
Pilietinės galios indekso tyrimai yra grįsti reprezentatyviomis Lietuvos visuomenės apklausomis.
Tokią apklausą 2022 metais tyrimui atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, spalio 11–16 dienomis akivaizdinio interviu metu apklausęs 1010 vyresnių nei 18 metų Lietuvos gyventojų. Tyrimą finansavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
