JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija ir valstybės sekretorius M. Rubio žengė beprecedentį žingsnį ir įšaldė užsienio pagalbą, taip sustabdydami daug JAV tarptautinės plėtros agentūros (USAID), visame pasaulyje vykdomų humanitarinių, žmogaus teisių ir demokratinių laisvių plėtros programų.
Antradienio vakarą USAID svetainėje buvo nurodyta, kad iki savaitės pabaigos visi tiesiogiai įdarbinti USAID darbuotojai bus išleisti administracinių atostogų.
Administracijos patarėjas E. Muskas teigė, kad agentūra „uždaroma“ ir ją pavadino „radikalių kairiųjų marksistų, kurie nekenčia Amerikos, lizdu“.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos dėmesys USAID, kurios biudžetas siekia 50 milijardų dolerių per metus, veiklai atskleidė daugybę absurdiškų finansavimo atvejų.
Gali kilti klausimas, kodėl lietuviams turėtų rūpėti ši, atrodytų JAV vidaus politikos detalė?
Pažiūrėkime į faktus. Štai akivaizdžiai, išsiskiria USAID pastangos, kurios atrodo ypač iškreiptai, pasaulyje įtvirtinti „kvirokratiją“.
Norint pamatyti šias „spalvotas“ pastangas, verta paminėti milijono dolerių vertės dotaciją LGBTQI programos patarėjui, apie kurį JAV mokesčių mokėtojas turbūt net nenumanė.
Štai 969 821 dolerių vertės dotacija buvo skirta ilgamečiam aktyvistui Stephenui Leonelliui.
Pagal savo pareigas, Leonelli turėjo remti programas, skirtas „apsaugoti lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių, queer ir interseksualių asmenų žmonių teises“ visame pasaulyje.
Pavyzdžiui, 2021 m. rugpjūčio USAID tinklaraštyje buvo paminėta, kad šios pastangos apėmė trečiosios lyties opcijos įtraukimą į 2021 m. Bangladešo nacionalinį surašymą, paramą „lyties patvirtinimo sveikatos priežiūrai“ Pietų Afrikoje, įskaitant klinikas, teikiančias „hormonų pakeitimo terapiją“, translyčių asmenų diskriminacijos mažinimą ir socialinės lyties pripažinimo skatinimą Kosove, LGBTQI+ politinio dalyvavimo didinimą Gvatemaloje, priemonių rinkinio, skirto sustiprinti LGBTQI+ organizacijų saugumą Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje kūrimą.
JAV keliamas klausimas, kodėl Amerikos mokesčių mokėtojų pinigai turėtų būti skiriami tokioms programoms? Arba tokiems projektams, kaip translyčių komiksai Peru (32 tūkst.), opera apie translyčius Kolumbijoje (47 tūkst.), 2 milijonai dolerių lyties keitimo operacijoms Gvatemaloje ir 1,5 milijonų LGBT advokatūrai Serbijoje – visa tai USAID finansuojamos programos, kurios dabar atskleistos naujos administracijos.
JAV keliamas klausimas, kodėl Amerikos mokesčių mokėtojų pinigai turėtų būti skiriami tokioms programoms?
Šios absurdiškos išlaidos tam tikra prasme tampa dūmų uždanga, nukreipiančia dėmesį nuo USAID itin katastrofiškų pastangų, kai lėšos galiausiai atsidurdavo teroristų grupuočių, tokių kaip Talibanas, rankose arba būdavo nukreipiamos į galimai COVID-19 atsiradimo šaltiniu laikomą Uhano laboratoriją.
Šie skandalai paaiškina, kodėl Demokratų partijos įstatymų leidėjai ir jų sąjungininkai tokie susirūpinę dėl USAID pertvarkos, kodėl mūsų vietiniai politikieriai, „visuomenininkai“ ir „žurnalistai“ virkauja, kad Trumpas su Musku sunaikino demokratijos bei žmogaus teisių rėmimą.
„Ši tariama užsienio pagalbos agentūra iš esmės tapo fondu, teikiančiu milijardus dolerių kairiųjų nevyriausybinėms organizacijoms, įskaitant cenzūros pramonės komplekso dalyvius, rangovus ir tariamas režimų keitimo, „spalvotų revoliucijų“ bei žvalgybos operacijas užsienyje“, – rašo JAV dešiniųjų apžvalgininkas Benjaminas Weingartenas.
Ar metų metus Amerikos mokesčių mokėtojai finansavo tai, kas iš esmės prilygsta „nevyriausybinei“ administracinei valstybei, veikiančiai per visokias NVO?
Kas galėtų paneigti, kad politiniai veikėjai, palaikantys šį finansavimą, tiek JAV, tiek kitur, tiek, pavyzdžiui, Lietuvoje, galėjo gauti naudą iš šios lesyklos?
Ką mes žinome apie Lietuvos centrų, institutų, nevyriausybininkų finansavimą, jų ryšius su USAID? Juk tuometis JAV ambasadorius neslėpė savo homoseksualios orientacijos. Kodėl per paskutinius penkis metus čia patyrėme milžinišką socialinės inžinerijos spaudimą priimti LGBT darbotvarkę?
Kodėl Lietuvoje net neužsimenama apie užsienio agentų įstatymą, nors jis veikia ne vienoje ES šalyje?
Tai tik keli klausimai, į kuriuos mums reikia atsakymų. Akivaizdu, kad turime jų ieškoti, nes „demokratijos gynėjų“, piktų dėl Trumpo administracijos pastangų sugrąžinti Amerikos žmonių kontrolę valdžiai, šauksmai atskleidė, kokia tuščia ir ciniška buvo jų visa demokratiją griaunanti kampanija.
Šie procesai veikia ir Lietuvą, todėl turėtų būti svarbūs ir mums.
