Moldovos referendumas, kuriame minimalia persvara buvo pasisakyta už šalies narystę Europos Sąjungoje, komplikuoja prezidentės Maios Sandu (Majos Sandu) pastangas, kad jos maža valstybė būtų priimta į bloką.
Beveik galutiniais duomenimis, suskaičiavus 99,5 proc. balsų, narystei ES pritarė 50,42 proc. rinkėjų, o nepritarė – 49,58 procento. Tai vos keliolikos tūkstančių balsų persvara.
Nors po sekmadienio referendumo derybos su ES dėl stojimo turėtų tęstis, M. Sandu laukia sunki kova už savo darbotvarkę, lapkritį laukiant dar vienam išbandymui rinkimais.
M. Sandu, kuri dėl Moldovos narystės ES kreipėsi netrukus po to, kai Rusija 2022-ųjų vasarį pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, laimėjo taip pat sekmadienį įvykusį pirmąjį prezidento rinkimų ratą.
Tačiau antrajame rate lapkričio 3 dieną jai teks susikauti su prorusiškų socialistų remiamu buvusiu prokuroru Alexandru Stoianoglo (Aleksandru Stojanoglu).
Ar Rusija paveikė rezultatus?
M. Sandu ne kartą kaltino Rusiją kišantis į referendumą, o Kremlius tai kategoriškai neigė.
„Mes laimėjome pirmąjį mūšį sunkioje kovoje, kuri lems mūsų šalies ateitį. Mes kovojome sąžiningai ir teisėtai laimėjome neteisingoje kovoje“, – pirmadienį sakė M. Sandu internete paskelbtame vaizdo įraše, ragindama žmones balsuoti antrajame ture po dviejų savaičių.
Vėlai sekmadienį M. Sandu pareiškė, kad Moldova išgyveno „precedento neturintį išpuolį prieš mūsų šalies laisvę ir demokratiją tiek šiandien, tiek pastaraisiais mėnesiais“, ir kaltino „nusikalstamas grupuotes, dirbančias kartu su užsienio jėgomis, priešiškomis mūsų nacionaliniams interesams“.
„Nesiliausime gynę demokratiją ir laisvę“, – žadėjo ji.
Pirmadienį Maskva pareikalavo kišimosi „įrodymų“ ir sakė, kad skaičiuojant balsus būta „anomalijų“.
Prieš referendumą Moldovos policija paskelbė išaiškinusi beprecedentę balsų pirkimo schemą, kuri, anot jos, galėjo paveikti iki ketvirtadalio balsalapių 2,6 mln. gyventojų turinčioje šalyje.
Policija teigė, kad milijonus dolerių iš Rusijos, kuriais buvo siekiama papirkti rinkėjus, į šalį pervedė asmenys, susiję su pabėgusiu verslininku ir buvusiu politiku Ilanu Shoru (Ilanu Šoru).
I. Shoras, pernai už akių nuteistas už sukčiavimą, nuolat vadina Moldovą policine valstybe ir paklusnia Vakarų marionete.
„Sandu pastabos kelia klausimų dėl žvalgybos tarnybų, policijos ir kovos su korupcija prokuratūros darbo“, – komentavo Dionisas Cenusa (Dionisas Čenuša) iš nevyriausybinės organizacijos „Eastern Europe Studies Centre“.
„Ir Rusija, ir jos parankiniai buvo vertinami nepakankamai, o tuo tarpu pasimatė Moldovos poliarizacija“, – pridūrė jis.
Ar pakankamai vertintas rinkėjų susirūpinimas?
Moldovą, vieną neturtingiausių Europos šalių, labai paveikė infliacija, susijusi su Rusijos karu kaimyninėje Ukrainoje.
„Vyriausybė nelabai rimtai vertino rinkėjų apibūdinimo socialinę ir ekonominę dimensiją“, – naujienų agentūrai AFP D. Cenusa.
Jei skurdo problema nesprendžiama, „tai taps prorusiškų agentų naudojamu įrankiu“, pridūrė jis.
Kol M. Sandu važinėjo po užsienį siekdama partnerių Europoje paramos, jos pastangos ištraukti 2,6 mln. gyventojų turinčią šalį iš Maskvos įtakos sferos sukūrė tam tikrų vidaus problemų.
Sprendimas sumažinti šalies priklausomybę nuo energijos iš Rusijos nulėmė degalų kainų augimą, labai paveikusį daugelį moldavų.
M. Sandu nepaisė „klausimų, susijusių su perkamąja galia“, sudarydama „tam tikros arogancijos“ įspūdį, o kandidatai su socialinius klausimus labiau akcentuojančiomis programomis pelnė papildomų taškų, sakė elitinio Paryžiaus politinių studijų instituto („Sciences Po“) politologas Florent’as Parmentier (Floranas Parmentjė).
Ar karas Ukrainoje paveikė balsavimą?
Tam tikrą vaidmenį tikriausiai suvaidino ir susirūpinimas dėl karo Ukrainoje, AFP sakė F. Parmentier.
Kiti kandidatai į prezidentus, pavyzdžiui, antrąją vietą užėmęs A. Stoianoglo, kuris surinko daugiau nei tikėtasi – 26 proc. balsų, palyginti su 42 proc., kuriuos surinko M. Sandu, – žadėjo neutralumą ir „subalansuotą užsienio politiką“.
Kai kurie moldavai, nepritariantys stojimui į ES, šio žingsnio šalininkus vadina „pavojingais ekstremistais, kurie nori įtraukti Moldovą į karą“.
Keletas rinkėjų AFP išreiškė nerimą dėl Moldovos proeuropietiško posūkio valdant M. Sandu, 52 metų buvusiai Pasaulio banko ekonomistei, kuri įveikė Maskvos remiamą kandidatą ir 2020 metais tapo valstybės vadove.
„Nesuprantu, kodėl mūsų šalyje taip agresyviai propaguojamos kažkokios mums svetimos vertybės“, – AFP sakė 37 metų namų šeimininkė Ana Botnaru.
Ką tai reiškia Moldovos ateičiai?
Referendumo rezultatai neturės tiesioginės įtakos birželį prasidėjusioms deryboms su Briuseliu dėl narystės ES, nors tvirtas „taip“ būtų buvęs „aiškus teigiamas signalas“, sakė F. Parmentier.
Tačiau net ir laimėjus referendumą, nors ir nedidele persvara, M. Sandu, pirmosios moters Moldovos prezidento poste, laukia nelengva kova.
Daugelis tų, kurie sekmadienį vykusiame balsavime dėl prezidento posto palaikė kitus devynis kandidatus, antrajame rinkimų ture greičiausiai palaikys 57 metų A. Stoiagnolu, o ne M. Sandu, sakė F. Parmentier.
Jei M. Sandu pralaimėtų, neaišku, ar jos įpėdinis taip pat ryžtingai siektų narystės ES ir sugebėtų sutelkti kitus Europos lyderius paremti šalį.
