Europa neišvengiamai artėja prie trigubos krizės, sako vokiečių publicistas Thomas Fasbenderis interviu laikraščiui “Preussische Allgemeine” savo naujos knygos “Baisusis amžius” (Das unheimliche Jahrhundert) išleidimo proga.
Knygos paantraštė “Prieš lūžį” yra tiesioginė citata posakio, paimto iš kanclerio Olafo Scholzo specialaus kreipimosi į Bundestagą 2022 m. vasario 27 d., reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą. Jame jis pavartojo žodį “Zeitenwende”. Nors oficialus Vokietijos vyriausybės vartojamo žodžio vertimas yra “posūkio taškas” arba “lūžio momentas”, originalus vokiškas terminas reiškia ir laikų kaitą, ir geopolitinį pokytį.
“Pasirinkau terminą “posūkio taškas”, nes jį į žaidimą įvedė Olafas Scholzas. Nors knyga iš esmės buvo parašyta anksčiau, iš tiesų išgyvename epochos pasikeitimą. Tačiau ji yra daug platesnė, nei ją apibūdino Scholzas”, – interviu sakė autorius. Jo teigimu, dabartinė triguba krizė, su kuria susiduria Europa, turės lemiamos įtakos žemynui iki pat šimtmečio pabaigos.
“Europą ištinka triguba krizė, kurios padariniai mus masiškai veiks visą šimtmetį. Pirma, Vakarų Europa po maždaug 500 metų pasaulinio dominavimo sparčiai praranda savo galią. Laikai, kai britai, prancūzai, vokiečiai ir kiti paliko pėdsaką pasaulyje politiniu, kultūriniu, moksliniu, techniniu ir ekonominiu požiūriu, jau yra istorija”, – sakė jis.
Europą ištinka triguba krizė, kurios padariniai mus masiškai veiks visą šimtmetį.
Fasbenderis teigia, kad antrosios krizės – klimato kaitos krizės – negalima įveikti paprasčiausiai ją sustabdant:
“Antroji didelė krizė yra klimato kaita. Faktas tas, kad ji vyksta. Pastaraisiais metais daugiausia diskusijų kilo dėl to, kas už ją atsakingas ir kaip ją galima sustabdyti. Tačiau mums nepavyks jos sustabdyti. Taigi turime savęs paklausti: Ką konkrečiai reiškia gyventi pasaulyje, kuriame šilčiau dviem ar daugiau laipsnių? Kokių padarinių tai turės, kaip su tuo susidorosime?”
“Tai, ką darome Vokietijoje, praktiškai neturi jokio poveikio. Mane dar labiau stebina tai, kad tik dabar pradedame spręsti prisitaikymo prie klimato kaitos klausimą. Tai dar svarbiau, nes kiekvieną eurą galime išleisti tik vieną kartą. Arba apsaugai nuo klimato kaitos (to padaryti nebus įmanoma), arba prisitaikymui prie klimato kaitos.”
Trečioji, bet anaiptol ne mažiau svarbi krizė yra gyventojų sprogimas Užsachario regione, kuris iš esmės apima ir dvi ankstesnes:
“Trečioji problema yra gyventojų skaičiaus augimas Afrikoje, ypač Užsachario regione. Ten iki 2050 m. gyventojų skaičius padvigubės, o iki 2100 m. – išaugs net keturis kartus. XXII amžiuje daugiau nei pusė pasaulio gyventojų bus iš Afrikos į pietus nuo Sacharos.
Čia slypi tikrieji lūžio taškai. Žengiame į pasaulį, kuriame Europa vis dar gali būti suvokiama kaip gyvas muziejus. Tikrai nebe kaip švyturys ar sektinas pavyzdys”, – sakė jis.
