Baigiantis 2023-iems metams malonią staigmeną Telšių vyskupijai padovanojo lenkų istorikas Jan Bulak. Jis išleido solidų istorinį veikalą apie Žemaičių (Telšių) vyskupystės parapijinių bažnyčios ekonominio veikimo pagrindus 1795-1844 metais.
Knyga remiasi nuodugniais penkis metus trukusiais autoriaus tyrinėjimais, kurie buvo apvainikuoti daktaro disertacija Krokuvos šv. Jono Pauliaus II universitete. Krokuvoje Księgarnia akademicka leidyklos išleista knyga „Ekonomiczne podstawy funkcjonowania kościołów parafialnych w diecezji żmudzkiej (telszewskiej) w latach 1795-1844“ papildė istorinių veikalų seriją Historia hereditas Ecclesia.
Istorikas dr. Jan Bulak šiai temai medžiagą rinko Lenkijos (Biblioteka Jagiellońska), Ukrainos (Archiv Żytomirskoj Obłasti), Rusijos (Rossijskij Gosudarstwiennyj Istoriczeskij Archiw) ir Lietuvos (Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas; Kauno regioninis valstybės archyvas; Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka; Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka; Lietuvos valstybės istorijos archyvas; Vilniaus universiteto biblioteka) archyvuose.
Įžangos žodyje Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius rašo: „Žemaičių vyskupija kažkada apėmė nemažą dabartinės Lietuvos teritorijos dalį, todėl buvusi vyskupijos veikla turi didžiulę reikšmę ir šiandienos Katalikų Bažnyčiai Lietuvoje. Džiugu, kad istorikus domina įvairūs Žemaičių vyskupijos gyvenimo aspektai, tarp kurių yra ir ekonominis parapijų gyvenimas. Sakoma, kad „neatsispyręs į žemę, nepateksi į dangų”. Bažnyčia valdo laikinąsias gėrybes ir jas naudoja Evangelijos skelbimui bei teikia pagalbą žmonėms siekti amžinųjų lobių danguje. Gerbiamo Jan Bulak daktaro disertacija atskleidžia ūkinį to laikmečio Žemaičių vyskupijos parapijų gyvenimą. Tikiuosi, kad praeities ekonominių sąlygų pažinimas padės šiandieninėms parapijoms spręsti ekonominius sunkumus.“
Nepaprastai įdomią publikacijos dalį užima parapijų vizitacijų apžvalga, buitinių bei ūkinių parapijų ir filijų galimybių pristatymas, žemėlapiai, kurie parodo Žemaičių vyskupystės vidinio administracinio bei patronato padalijimo ribas 1795-1844 metais.
Solidi mokslinė studija prisideda prie geresnio Žemaičių vyskupystės istorijos pažinimo ir parodo, kaip kito parapijų ekonominė padėtis dėl trečiojo Abiejų tautų respublikos padalijimo, po kurio Žemaičių vyskupystės teritorija pateko carinės Rusijos valdžion.
