Telšių katedroje liturginės giesmės neseniai skambėjo kiek kitaip nei įprasta, praneša Telšių katedra.
„Šiandien, lapkričio 5 dieną, Telšių šv. Antano Paduviečio katedroje Sumos šv. Mišių metu liturginės giesmės skambėjo kiek neįprastai, nes buvo atliekamos žemaičių kalba”, – pasakojama katedros pranešime.
„Šv. Mišiose tikintieji pirmąsyk išgirdo 5 autorines liturgines giesmes: šv. Mišių pradžios giesmę „Sosėmėlk ont mūsa“, aukojimo giesmę – „Aukuojo, Viešpatie, Tau vėskon“, dvi šv. Komunijos giesmes: „Jėzau, To esi stiprībė“, „Diekou už nuognė maluonė“ ir šv. Mišių pabaigos giesmę. Visų giesmių muzikos autorius – kretingiškis kompozitorius Aloyzas Žilys, tekstų autorė – telšiškė, Telšių Katedros parapijietė Irena Daubarienė. Giesmes atliko Kretingos kultūros centro mišrus ansamblis „Svaja“, vadovaujamas Aloyzo Žilio”, – dalinamasi jame.
„Po šv. Mišių tikintieji turėjo galimybę paklausyti dar 8 liturginių giesmių, tarp kurių giesmės, skirtos Telšių katedros globėjui šv. Antanui, Švč. Marijai, Šventajai dvasiai ir kitos. Prisiminta žemaitiško žodžio puoselėjimo Bažnyčioje pradžia: nuo 2020 metų Kristaus Karaliaus iškilmės, kuomet Telšių vyskupo Algirdo Jurevičiaus iniciatyva sudaryta galimybė Sekmadienio visuotinę maldą skaityti žemaitiškai”, – džiaugiasi katedra.
„Ši Telšių vyskupijos Ganytojo iniciatyva paskatino kitas naujas žemaičių kalbą puoselėjančias iniciatyvas, iš kurių viena – šiandien žemaičių kalba skambėjusios liturginės žemaitiškos giesmės”, – dalinamasi iniciatyva.
Po šv. Mišių vykusio liturginių giesmių koncerto metu dėkota giesmių projekto krikštatėviui – buvusiam Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektoriui ir kunigui profesoriui Sauliui Stumbrai, „kurio rūpestis padėjo susitikti kompozitoriui ir tekstų autore”i.
Prieš finalinę giesmę „Jėzau, tik so Tavėm“ visiems susirinkusiems palinkėta į kasdienybės kelią išeiti ir juo eiti kartu su Viešpačiu. „Šis liturginių giesmių pristatymas simboliškai surengtas Vėlinių oktavoje, kuomet prisimename, meldžiamės už mūsų brangius mirusiuosius, už protėvius, kurie ir šioje Katedroje per amžius meldėsi ir kalbėjosi su Dievu žemaitiškai. Jie išmeldė mūsų gyvenimus, o šiandien giedota jiems pažįstama žemaičių kalba, kad ir jie suprastų…” – užbaigiamas pasidalinimas su tikinčiaisiais.
