„Sveika, malonėmis apdovanotoji“, debesies stulpe, kuriame yra Dievas, vedantis tautą per dykumą (plg. Iš 13, 17 ir t. t.). Ką man pasakyti? Ką man kalbėti? Kaip dar sveikinti tobulą garbę? Juk be vieno Dievo ji visus pralenkia. Ji gimė gražesnė už kerubus, serafus ir visą angelų kareiviją, ir jai apsakyti neužteks dangaus ir žemės, galbūt net ir angelų kalbos. Net ir jie giesmę ir gyrių, garbę ir šlovę teikė, bet vertai apsakyti nepajėgė.
Džiūgavo angelai, kad tik pas juos buvo Dievas, o juos pralenkė švenčiausiosios Mergelės prigimtis, žemėje išnešiojusi dangaus Dievą, kad taip pritrauktų angelų kariaunas į žemę pas žmones. Ji gimė būti dangaus ir žemės tarpininke ir sukūrė jų vienybę. O palaimintoji Mergele, skaisčioji balande, dangaus nuotaka Marija!
Tu dievybės dangus, šventovė ir sostas, savyje turinti danguje švytintį ir žemėje saulę atstojantį Kristų. Tu šviesus debesis, iš dangaus nušvietęs žemę skaisčiausiu spinduliu Kristumi, dangaus debesis, paleidęs į pasaulį savyje slepiamą Šventosios Dvasios griaustinį ir Šventosios Dvasios liūtį išliejęs ant visos žemės, idant ji vestų tikėjimo vaisių. <…>
O šventoji Mergele, amžinosios šviesos motina, šviesos, kuri danguje nušvietė angelų kareivijas, kuri nušvietė neapsakomą serafų veidą, šviesos, kuri skaisčiais žibintais nušvietė saulę, šviesos, kuri Trejybės spinduliais nušvietė pasaulio pakraščius, šviesos, kuri pasakė: „Aš – pasaulio šviesa“ (plg. Jn 8, 12), šviesos, kuri sakė: „Aš esu atėjęs į pasaulį kaip šviesa“ (plg. Jn 12, 46), šviesos to, kuris atgavo ir nušvietė visa, kas yra danguje ir žemėje.
O švenčiausioji Mergele, nustebinusi angelų kareivijas. Danguje neregėtas stebuklas – moteris, glėbyje laikanti šviesą. Danguje neregėtas stebuklas – antrasis kerubų sostas. Danguje neregėtas stebuklas – moters sūnus yra jos ir visų amžių tėvas. Danguje neregėtas stebuklas – Mergelės vestuvių kambarys, o jame – Dievo Sūnus, jaunikis Dievas Kristus. Danguje neregėtas stebuklas – Mergelės įsčių vaisius gimė būti angelų Viešpačiu.
O švenčiausioji Mergele, Išganytojo Motina, pagimdžiusi pradžios neturintį Žodį, kartu su Tėvu soste sėdintį Sūnų, esantį vienos prigimties su Tėvu ir Šventąja Dvasia, prieš visus amžius buvusį su Tėvu ir Šventąja Dvasia, sukūrusį dangaus skliautą ir padėjusį žemės pamatus.
Angelai peikė Ievą, o dabar šlovina Mariją: ji pelnė tikrąją šlovę moterų silpnumui, prikėlė puolusią Ievą ir sugrąžino dangun iš rojaus išstumtą Adomą, atidarė uždarytą rojų ir per plėšiką (plg. Lk 23, 43) jame vėl pasėjo Adomą. Dėl tavęs, o šventoji Mergele, yra sunaikinta skiriančioji priešybės pertvara (plg. Ef 2, 14). Dėl tavęs pasauliui dovanota dangiškoji taika. Dėl tavęs nušviesti pasaulio pakraščiai. Dėl tavęs žmonės virto angelais. Dėl tavęs gavo Dievo draugų, vergų ir vaikų vardą.
Epifanas Salaminietis, IV a.
