Liepos 10 – 13 dienomis, Šventojoje vyko seminaras tikybos mokytojams „Pirmiausiai užsidėkime savo deguonies kaukę“, kurį inicijavo Lietuvos Vyskupų Konferencijos Švietimo komisijos pirmininkas arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, Lietuvos katechetikos ugdymo centras, o parėmė „Renovabis“ fondas.
Keletui dienų į Šventąją buvo sukviesti visų Lietuvos vyskupijų (Vilniaus, Kauno, Kaišiadorių, Telšių, Vilkaviškio, Šiaulių, Panevėžio) katechetinių centrų vadovai, tikybos mokytojų atstovai bei naujųjų tikybos mokymo programų kūrėjai, iš viso 50 dalyvių.
Seminarą vedė iš Jungtinės Karalystės atvykęs lektorius Davidas Wellsas (Deividas Velsas) – mokytojas, katechetas, rašytojas, katechezės ir tikybos mokymo organizavimo vyskupijose konsultantas, įkvepiantis ir motyvuojantis lektorius. D. Wellsas prisidėjo prie katechetinių šaltinių ir programų rengimo Jungtinėje Karalystėje ir Šiaurės Amerikoje, yra kalbėjęs daugiau nei 300 konferencijų visame pasaulyje. Jis yra išleidęs dvi knygas „The Reluctant Disciple“ ir „The Grateful Disciple“. 2018 ir 2019 metais D. Wellsas lankėsi Lietuvoje, Telšių ir Kauno vyskupijose vedė konferencijas tikybos mokytojams, katechetams ir kunigams ir paliko neišdildomą įspūdį.
Šios stovyklos – seminaro temą „Pirmiausiai užsidėkime savo deguonies kaukę“ organizatoriai parinko, žinodami, kokie sunkūs buvo pastarieji keletas metų visiems mokytojams, o tikybos mokytojai, dirbdami pasaulio ir šiuolaikinės visuomenės aplinkybėse patiria dar daugiau iššūkių ir dažnai turi ne tik mokyti tikybos, bet ir padėti mokiniams tuos iššūkius suprasti ir juos pakelti.
D. Wellsas dalinosi savo žiniomis ir didele bei vertinga asmenine patirtimi apie tai, kaip tikėjimo mokytojams išsaugoti ir stiprinti kūno ir dvasinę sveikatą, išlaikyti viltį ir džiaugsmą besirūpinant kitų poreikiais. Lektorius pristatė Bažnyčios patarimus apie šių dorybių išsaugojimą sunkumų ir išbandymų akivaizdoje.
Todėl visose septyniose konferencijose buvo kalbama ne apie tikybos mokymo programas, metodus ar mokinius, bet vien tik apie pačius mokytojus. Tikra tiesa, kad būtent patys mokytojai ir jų dvasios bei kūno sveikata dažnai yra ignoruojami ir pamirštami, o to pasekmė – prarastas gyvenimo ir tikėjimo skelbimo džiaugsmas ir susilpnėjusi viltis.
Gražu, kad šis seminaras vyko prie jūros, gamtoje, kad būtų galima suderinti darbą konferencijose su poilsiu, mėgautis grynu oru, patogiu poilsiu, geru maistu, džiaugtis Angelės Joknytės su grupe atliekama muzika, bendra malda Šv. Mišiose, „Naujosios Sandoros“ bendruomenės užtarimo maldos tarnavimu už mokytojus bei tarpusavio bendryste diskutuojant poromis ir grupelėse.
Buvo nuostabu įvairių vyskupijų atstovams susipažinti ir išgirsti vieni kitus, pasidalinti rūpesčiais ir džiaugsmais. Arkivyskupo Kęstučio Kėvalo dalyvavimas drauge, jo konferencija bei Mišių homilija suvienijo ir sustiprino visus, patvirtino tokių susitikimų poreikį ir reikalingumą.
Dalyvių atsiliepimuose vyravo mintis, kad tokie kelių dienų vasaros kursai ar seminarai mokytojams yra tiesiog būtini. Nors iš pradžių atrodė, kad pasibaigus mokslo metams per atostogas dar vienas seminaras tikrai nereikalingas. Tačiau gaivus ir džiaugsmą teikiantis renginio formatas pranoko visus lūkesčius ir gimė troškimas tokią stovyklą – seminarą padaryti tradicija, įtraukiant daugiau mokytojų ir parenkant temas apie paties mokytojo kūno bei dvasinės sveikatos stiprinimą. Taip pat būtinas visų vyskupijų tikybos mokytojų susitikimas, bendrystė, bendradarbiavimas ir vienybė. Šiandieninių iššūkių fone tik drauge esame stiprūs.
