Šeštojo Velykų sekmadienio Mišių Evangelijoje Jėzus pažada atsiųsti Globėją – Tiesos Dvasią, kuri pasiliks su mumis per amžius. Evangelistas Jonas vartoja graikišką žodį παράκλητος, kuris reiškia ne tik globėją, bet taip pat guodėją ir gynėją. Apie pastaruosius du Šventosios Dvasios apibūdinimus popiežius Pranciškus kalbėjo savo trumpoje katechezėje sekmadienį prieš vidudienio maldą.
Jėzus sako, kad Šventoji Dvasia yra su mumis ir bus mumyse (plg. Jn 14, 17). Ji nori visada būti su mumis. Ji nėra tik trumpam pas mus užsukusi viešnia, atėjusi mūsų aplankyti iš mandagumo, kalbėjo Pranciškus. Ji yra gyvenimo draugė, nuolatinis buvimas, ji yra Dvasia ir trokšta gyventi mūsų sieloje. Ji yra kantri ir pasilieka su mumis net tada, kai mes nusidedame. Ji su mumis pasilieka, nes tikrai mus myli.
Kai susiduriame su išmėginimais, Šventoji Dvasia mus guodžia, dovanoja mums Dievo atleidimą, įkvepia stiprybės. O kai gyvenime padarome klaidų, ji mus taiso ir tai daro švelniai.
Žinoma, Dvasia yra reikli, nes ji yra tikra, ištikima draugė, kuri nieko neslepia, bet atvirai sako, ką reikia keisti ir kaip save ugdyti. Tačiau taisydama mus, ji niekada mūsų nežemina ir neskatina nepasitikėjimo. Priešingai – ji mus moko, kad su Dievo pagalba mes visada galime keistis į gera.
Šventoji Dvasia yra gyvenimo draugė.
Antrasis Šventosios Dvasios bruožas – ji yra mūsų gynėja, tęsė Pranciškus. Ji mus užstoja prieš tuos, kurie mus kaltina: prieš mus pačius, kai savęs nemylime ir sau neatleidžiame, kai kiti mums sako, jog esame nevykėliai; prieš pasaulį, kuris atstumia tuos, kurie neatitinka jo schemų; prieš velnią, kuris daro viską, kad mes jaustumės bejėgiai ir nelaimingi.
„Jei šauksimės Šventosios Dvasios, išmoksime priimti ir visada atsiminti svarbiausią gyvenimo tiesą, kuri mus apsaugo nuo piktojo kaltinimų: kad esame mylimi Dievo vaikai“, – sakė popiežius sekmadienio vidudienio maldos susitikimo dalyviams ir prašė, kad kiekvienas savęs paklaustume: ar šaukiamės Šventosios Dvasios, ar dažnai jai meldžiamės? Ar klausome jos, kai ji mus drąsina ir kai mus pataiso? Ar atsimename, kad esame mylimi Dievo vaikai?
Baigdamas trumpą sekmadienio Evangelijos komentarą popiežius meldė Dievo Motiną, kad ji mums padėtų nuolat jausti Šventosios Dvasios artumą ir būti klusniems jos balsui.
