Šventojo Sosto diplomatija atstovauja ne įprastinei valstybei, bet tarptautinės teisės subjektui, neturinčiam jokių politinių, ekonominių ar karinių interesų. Ji tarnauja Romos vyskupui, kuris yra visuotinės Bažnyčios ganytojas, sakė Šventojo Sosto valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas (Pjetras Parolinas) interviu Italijos politikos žurnalui „Limes“.
Kardinolas pabrėžė visuotinį Šventojo Sosto diplomatijos pobūdį, nes popiežiaus atstovai yra kilę iš vietinių Bažnyčių visame pasaulyje, ir jos aiškią bažnytinę funkciją.
Kardinolas priminė, kad Šventojo Sosto diplomatijos kryptį nustato Evangelija, skelbianti ir žadanti taikos dovaną. „Bažnyčia seka savo Viešpaties pavyzdžiu: ji tiki taika, dirba dėl taikos, kovoja už taiką, liudija taiką ir stengiasi ją kurti. Šia prasme Bažnyčia yra pacifistė“, – sakė artimiausias popiežiaus Pranciškaus bendradarbis.
Šventojo Sosto diplomatijos kryptį nustato Evangelija.
Kartu jis pabrėžė, kad „Katalikų Bažnyčios katekizmas numato teisėtą gynybą. Tautos turi teisę gintis, jei yra užpuolamos”. Tačiau, pasak kardinolo, reikia visada atsiminti, kad karas prasideda žmogaus širdyje ir kad kraujo praliejimas visada atitolina taiką ir trukdo bet kokioms deryboms.
Klausiamas, ar popiežius ketina keliauti į Ukrainą ir galbūt į Rusiją, kardinolas patikslino, kad popiežius visada labai trokšta, kad jo kelionės duotų konkrečios naudos. Atsižvelgdamas į tai, Pranciškus yra pasakęs, kad nori keliauti į Kyjivą, paguosti nuo karo nukentėjusius žmones, sustiprinti viltį. Jis pranešė esąs pasirengęs vykti ir į Maskvą, jei susidarytų palankios sąlygos tam, kad tokia kelionė galėtų pasitarnauti taikai.
Pokalbyje gana daug vietos skirta ir Šventojo Sosto sutarčiai su Kinija. Prieš ketverius metus pasirašyta sutartis dėl vyskupų skyrimo yra laikina ir jos turinys neviešinamas.
Kardinolas P. Parolinas priminė, kad Šventojo Sosto ir Kinijos Liaudies Respublikos dialogas buvo pradėtas Jono Pauliaus II valia. Jis buvo tęsiamas per Benedikto XVI pontifikatą. Jis tęsiamas ir dabar. Šis dialogas ir sudarė sąlygas 2018 m. pasirašyti laikinąjį susitarimą dėl vyskupų skyrimo Kinijoje. Būtent laikinas susitarimo pobūdis lėmė, kad šalys nepaviešino jo turinio, laukdamos, kol bus išmėginta, kaip jis veikia Kinijoje, kad vėliau būtų galima priimti atitinkamus sprendimus.
