Šventasis Sostas pastaraisiais metais laikosi itin atsargios ir apgalvotos pozicijos Irano atžvilgiu, net ir vykstant protestams bei smurtinėms represijoms. Oficialiai Vatikanas vengia viešų pareiškimų, tačiau jo susirūpinimas situacija yra akivaizdus.
Vienintelis reikšmingas, nors ir neoficialus, komentaras nuskambėjo iš Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo Pietro Parolino, kuris sausio 19 d. pareiškė: „Stebiuosi, kaip įmanoma pulti savo pačių žmones taip, kad tai baigtųsi tiek daug mirčių.“ Šie žodžiai laikomi ypač svarbiais dėl Šventojo Sosto tradicinio neutralumo.
Vatikanas sąmoningai nesikiša į valstybių vidaus reikalus, siekdamas apsaugoti vietines krikščionių bendruomenes ir išlaikyti patikimumą diplomatiniuose santykiuose. Tačiau pastarieji pranešimai rodo, kad realus žuvusiųjų skaičius Irane gali būti gerokai didesnis nei valdžios pripažįstami maždaug 3 tūkst.
Nepaisant įtampos, Šventasis Sostas ir Iranas palaiko nuoseklius diplomatinius ryšius. 2024 m. gruodį popiežius Pranciškus kardinolu paskyrė Teherano–Isfahano arkivyskupą Dominique’ą Josephą Mathieu (Dominiką Žozefą Matjė), taip parodydamas dialogo tęstinumą.
Nepaisant įtampos, Šventasis Sostas ir Iranas palaiko nuoseklius diplomatinius ryšius.
Popiežius Pranciškus ne kartą pabrėžė artumą Irano katalikų bendruomenei, sakydamas: „Katalikų Bažnyčios Irane – ‘mažosios kaimenės’ – likimas man labai rūpi.“ Jis taip pat atmetė teiginius, kad Bažnyčia būtų nusistačiusi prieš Irano valdžią.
Iranas Šventajam Sostui svarbus ir platesniame Artimųjų Rytų kontekste, ypač nuo karo Gazoje pradžios. Vatikanas palaiko dialogą su Teheranu, siekdamas deeskalacijos ir taikos regione, nuosekliai pabrėždamas dviejų valstybių sprendimo būtinybę.
Šventasis Sostas taip pat palankiai vertino Irano branduolinį susitarimą, tikėdamasis, kad jis prisidės prie regioninio stabilumo. JAV pasitraukimas iš šio susitarimo 2018 m. Vatikane sukėlė susirūpinimą dėl galimos Irano izoliacijos pasekmių.
Nors santykiai iš esmės geri, pasitaiko ir probleminių atvejų, pavyzdžiui, 2021 m. Iranui atsisakius pratęsti leidimą gyventi vienuolei, beveik 30 metų dirbusiai Isfahane. Vis dėlto bendras dialogo tonas išlieka konstruktyvus.
Svarbi santykių dalis – bendros vertybės: šeimos vaidmuo, pasipriešinimas ekstremizmui, dėmesys žmogiškajai brolybei. Tai patvirtina ir 2014 m. Irane inicijuotas Katalikų Bažnyčios katekizmo vertimas į persų kalbą.
Ilga dialogo istorija leidžia daryti išvadą, kad Šventasis Sostas ir toliau vengs atviros politinės pozicijos Irano vidaus įvykių atžvilgiu. Vatikanas renkasi tylų diplomatinį kelią, siekdamas skatinti taikius pokyčius ir išlaikyti ryšius su svarbiu Artimųjų Rytų geopolitiniu veikėju.
