Švedijos vyriausybė ketvirtadienį pristatė teisės akto projektą, numatantį sugriežtinti imigracijos taisykles po penkerius metus galiojusių laikinųjų priemonių, įvestų po 2015-ųjų migracijos krizės.
Naujas įstatymas, be kita ko, numato, kad prieglobstį gavusiems asmenims bus išduodamas „leidimas laikinai gyventi“ šalyje.
„Pereiname prie leidimų laikinai gyventi šalyje kaip pagrindinės taisyklės“, – spaudos konferencijoje sakė teisingumo ministras Morganas Johanssonas (Morganas Johansonas).
Leidimų laikinai gyventi šalyje išdavimas tapo įprasta praktika Švedijoje, kai šalis 2016 metais priėmė laikinąjį įstatymą, reaguodama į 2015-ųjų imigracijos krizę. Per tą krizę Švedija priėmė per 160 tūkst. prieglobsčio prašytojų. Pagal priimtų prieglobsčio prašytojų skaičių per capita šalis užėmė pirmą vietą Europos Sąjungoje.
Laikinosios taisyklės turėjo galioti tik trejus metus, tačiau 2019-aisiais buvo pratęstos. Jų galiojimas baigsis šią vasarą.
Tačiau politinėms partijoms sunkiai sekėsi susitarti dėl ilgalaikio sprendinio.
Įstatymo projekte numatyta, kad pabėgėlio statusą gavusiems asmenims bus išduodami leidimai trejus metus gyventi šalyje. Asmenims, kuriems bus reikalinga apsauga, tačiau jie neatitiks kriterijų pabėgėlio statusui gauti, tokie leidimai bus išduodami 13 mėnesių.
Abiem atvejais leidimai galės būti pratęsiami, jei grėsmė asmeniui išlieka.
Po trejų metų žmonės galės prašyti išduoti leidimą nuolat gyventi šalyje, tačiau jiems bus keliami „specialieji reikalavimai“, įskaitant reikalavimus mokėti švedų kalbą ir turėti teisėtą pragyvenimo šaltinį. Taip pat bus tikrinama, ar šie asmenys nesusiję su nusikalstama veikla.
„Šios pagrindinės taisyklės atitinka daugumoje kitų ES valstybių galiojančias taisykles“, – sakė teisingumo ministras.
Laikinajame įstatyme numatytas reikalavimas aprūpinti šeimos narius atvykus šeimos susijungimo tikslu perkeltas ir į naujo teisės akto projektą.
Nors daugelis pakeitimų remiasi laikinojo įstatymo nuostatomis, jie atspindi kur kas griežtesnį požiūrį, palyginti su ankstesniais teisės aktais.
M. Johanssonas pabrėžė, kad iki laikinojo įstatymo priėmimo 12 proc. į ES atvykusių prieglobsčio prašytojų atsidurdavo Švedijoje, tačiau dabar šis skaičius yra mažesnis 3 procentais.
Ši turtinga Skandinavijos valstybė, turinti 10,3 mln. gyventojų, garsėja dosnia imigracijos politika. 2010 – 2019 metais Švedija suteikė prieglobstį arba išdavė leidimą laikinai gyventi šalyje šeimos susijungimo pagrindu daugiau kaip 400 tūkst. asmenų, rodo Migracijos valdybos duomenys.
Tačiau daugeliui atvykėlių sunkiai sekasi integruotis; nedarbo lygis tarp gimusiųjų užsienyje yra daug aukštesnis.
Jei parlamentas priims įstatymo projektą, jis įsigalios liepą.
