Svarbiausi 2025 metų ekonominiai įvykiai – sprendimas dėl rekordinio gynybos finansavimo 2026 metais ir antros pakopos pensijų kaupimo reforma, mano BNS kalbinti ekonomistai.
Naujienų agentūra BNS 24 ekonomistų ir ekspertų paprašė iš 14-kos svarbiausių, jos manymu, įvykių išrinkti iki trijų reikšmingiausių.
16 ekspertų mano, kad svarbiausias buvo valdančiųjų sutarimas kitų metų biudžete numatyti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą gynybai, tiek pat ekspertų išskyrė ir pensijų kaupimo reformą.
„Finansavimas gynybai yra aukščiausios kritinės svarbos sprendimas, kuris formuoja pagrindą eilei susijusių veiksmų ne tik saugumui, tačiau ir šalies pramonės vystymui. Žinoma, jeigu šia galimybe bus sumaniai pasinaudota“, – BNS teigė Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistas Rytis Krušinskas.
„Antrosios pensijų pakopos reformos reikšmingumą matau kaip egzaminą Lietuvos ekonomikai, kurio išlaikymą vertinsime po kelių dešimtmečių žiūrėdami į pensininkų skurdo rodiklių pasikeitimus“, – BNS sakė nacionalinio plėtros banko ILTE ekonomistė Jonė Kalendienė.
12 ekonomistų prie svarbiausių įvykių priskyrė ir Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimą su Vakarų Europa, dešimt – Seimo priimtą mokesčių reformą.
Be to, devyni ekonomikos ekspertai išskyrė Baisogaloje pradėtos „Rheinmetall“ gamyklos statybas, penki – kontrabandinių balionų krizę, du – neįvykusį daugiau nei 3 mlrd. eurų vertės antrojo vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkursą.
Vienas ekspertas tarp svarbiausių išskyrė ir „Orlen Lietuvos“ nutrauktą maždaug 1 mlrd. eurų vertės sutartį su „Petrofac“ dėl Mažeikių gamyklos modernizavimo.
Lėšos gynybai stiprins šalies atsparumą, skatins ekonomiką
Ekspertai sako, kad 5,38 proc. BVP finansavimas gynybai svarbus augančios grėsmės fone, be to, tai trumpuoju laikotarpiu turės teigiamos įtakos šalies ekonomikai, tačiau tuo pat metu ir didins valstybės skolą. Be to, dalis analitikų asko, jog svarbu, kad lėšos būtų naudojamos tikslingai.
„Reikšmingas įvykis, prisidedantis prie šalies saugumo. Svarbu tik užtikrinti ir kontroliuoti, kad lėšos būtų panaudojamos tikslingai ir pagal paskirtį“, – BNS teigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkė Viktorija Tauraitė.
Lietuvos banko ekonomistas Darius Imbrasas mano, kad didelės išlaidos gynybai ne tik 2026 metais, bet ir ilgesnėje perspektyvoje turėtų didinti Lietuvos patikimumą tiek tarp NATO šalių, tiek tarptautinėje erdvėje, taip pat stiprinti atgrasymo potencialą.
„Tai turės ir teigiamos įtakos ekonomikai: didėjantis pasitikėjimas Lietuvos ekonomika bei augančios gynybos išlaidos lems didesnius užsakymus Lietuvos įmonėms ir skatins šalies gynybos pramonės plėtrą“, – BNS sakė jis.
KTU mokslininkė Daiva Dumčiuvienė taip pat atkreipė dėmesį, kad gynybos sektorius skatina inovacijas, vietos gamybą, kuria aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, o stabilus ir aiškus finansavimas leidžia planuoti ilgalaikius projektus.
Banko „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė įsitikinusi, kad įsipareigojimas gynybai yra taiklus strateginis ėjimas ir signalas partneriams, vietos ekonomikos dalyviams ir užsienio investuotojams, parodantis, kad krašto gynyba ir atgrasymas – tarp aukščiausių valstybės prioritetų.
„Sėkmingas šio prioriteto realizavimas palaikys ekonomikos dalyvių lūkesčius, skatins juos čia ir toliau leisti finansinių įsipareigojimų šaknis, atvers kelią investicijoms ir talentams“, – atsakydama į apklausos klausimą BNS teigė ekspertė.
Kita vertus, dalis analitikų pastebi, kad reikšmingai augančios lėšos gynybai bus iššūkis valstybės biudžetui, augins skolą.
„Ilgesniame laikotarpyje tai bus geras Lietuvos ekonomikos testas: ar panaudosime šias lėšas maksimaliai efektyviausiu būdu ir ekonomikos augimas aplenks skolos augimą, ar ne“, – teigė J. Kalendienė.
„Labai norisi tikėti, kad tokia politika padės stiprinti ir mūsų pačių gynybos pramonę ir jos įtaka ekonomikai artimiausiais metais bus reikšmingai didesnė“, – teigė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva pabrėžė, kad sprendimas skirti gynybai 5,38 proc. BVP yra lūžio taškas ir reiškia, kad valstybė iš esmės perbraižo fiskalinių prioritetų žemėlapį.
„Gynyba tampa pirma eilute, o visi kiti biudžeto elementai (valstybės valdymas, socialinės išlaidos, infrastruktūra ir investicijos) privalo derintis prie jos. Problema, kad skaičius pasiektas, tačiau mentalitetas liko senoviškas – visi kiti elementai taip pat didinami, taigi, išauga ir biudžeto deficitas“, – BNS atsakė E. Leontjeva.
„Išlaidos gynybai – egzaminas Lietuvai – pirma, ar sugebėsime paversti biudžeto procentus ir milijardus eurų būtent tomis gynybos priemonėmis, kurių mums labiausiai reikia“, – pridūrė ji.
Pensijų kaupimo reforma – finansinio raštingumo eksperimentas
Tarp svarbiausių įvykių įvardiję pensijų kaupimo reformą analitikai teigia, kad ji turės didelį ilgalaikį poveikį Lietuvos viešųjų finansų tvarumui ir valstybės gebėjimui suvaldyti visuomenės senėjimo iššūkius. Be kita ko, dauguma ekspertų pažymi, kad sistemos atsparumas labiau priklausys nuo gyventojų finansinio raštingumo.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja Asta Klimavičienė mano, kad reformos pasekmės bus matomos po kelių dešimtmečių.
„2026 metais daug lietuvių dalyvaus finansinio raštingumo eksperimente. Pamatysime, kurios prognozės pasiteisins, kiek žmonių priims sprendimą pasitraukti. Ir – svarbiausia – kiek iš pasiimtų pinigų bus vėl investuoti savarankiškai, kiek išleista vartojimui, o kiek tiesiog liks gulėti einamosiose sąskaitose bankuose“, – BNS aiškino A. Klimavičienė.
I. Genytė-Pikčienė taip pat pastebėjo, kad pertvarkytos sistemos atsparumas gerokai labiau priklausys nuo pačių gyventojų finansinio raštingumo ir elgsenos su savo ilgalaikėmis investicijomis. E. Leontjeva sako, kad reforma yra esminis lūžis ne vien pensijų sistemai, bet ir visuomenės mentalitetui, atsakomybės kultūrai.
Į rinką įlieti papildomi pinigai taip pat turėtų paskatinti ekonomikos augimą 2026 metais, tačiau dar po metų pasibaigus vienkartiniam skatinimui vidaus vartojimas gali stagnuoti, o ekonomikos augimas – sulėtėti, mano ekonomistai.
„Pensijų reforma paspartins 2026 metų Lietuvos BVP dinamiką, bet 2027 metais ekonomika gali atsitrenkti į lubas ir išsikvėpti. (…) Didžiausi laimėtojai iš pensijų reformos – statybos medžiagų, prabangos, juvelyrikos, kelionių, privačios sveikatos, automobilių pardavimų, ilgo galiojimo prekių sektoriai“, – BNS apklausoje sakė „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Labai tikėtina, kad kitais metais į Lietuvos ekonomiką įsilies milijardai eurų, kurie ne tik sukels ryškų ekonominio pakilimo ir nuosmukio ciklą, bet ir ženkliai pakeis ilgesnio laikotarpio ekonomikos augimo perspektyvas“, – teigė „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad plūstelėjęs pinigų šūsnis reikš ir infliacijos augimą, didins spaudimą kelti darbo užmokestį, o tai pablogins ilgalaikį šalies ūkio konkurencingumą, padidins pensijų sistemos naštą ilguoju laikotarpiu.
„Trumpalaikė euforija gali virsti brangstančiu kasdieniu gyvenimu“, – BNS teigė KTU dėstytoja Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė.
T. Povilauskas mano, kad reforma yra „labai didelė klaida“, atverianti kelią daugybei neracionalių gyventojų sprendimų.
Mokesčių reforma – ir žingsnis link teisingumo, ir trumparegiška
Dalis ekonomistų, prie svarbiausių įvykių priskyrę mokesčių reformą, sako, kad ji gali turėti įtakos tiek esamų, tiek būsimų gyventojų pajamų pokyčiams. Vieni teigia, kad reforma yra žingsnis link teisingesnės mokesčių sistemos, kiti pažymi, kad sprendimai – trumparegiški.
„Seimas patvirtino mokesčių reformą, iš esmės pakeitusią šalies pajamų, darbo apmokestinimo ir biudžeto struktūrą. Tai turės ilgalaikį poveikį valstybės pajamoms, viešosioms paslaugoms ir ekonomikos konkurencingumui“, – teigė KTU dėstytojas Evaldas Stankevičius.
„Nors mokesčių reformos galutinis variantas nėra tobulas, bet tai reikšmingas ir tvirtas žingsnis, siekiant didesnio teisingumo visuomenėje mokesčių srityje“, – įsitikinusi V. Tauraitė.
„Tai dar vienas pavyzdys, kada ekonominė, duomenimis grįsta logika yra dengiama trumparegiškais, fragmentiniais sprendimais, kurie remiasi labiau partine ideologija, o ne gebėjimu prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos bei įsisenėjusių problemų sprendimo“, – mano R. Krušinskas.
ISM Vadybos ir ekonomikos dėstytojas Tadas Šarapovas atkreipė dėmesį, kad didėjanti mokestinė našta mažina šalies tarptautinį konkurencingumą.
Sinchronizacija padidino energetinį saugumą
Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa šių metų pradžioje galutinai leido nutraukti energetinę priklausomybę nuo Rusijos sistemos ir sustiprino regiono energetinį saugumą – kai kurių ekspertų vertinimu, tai yra vienas svarbiausių tokio saugumo žingsnių per tris dešimtmečius.
„Sinchronizacija sustiprino energetinį saugumą, sumažino geopolitinę riziką ir užtikrino savarankišką elektros sistemos valdymą pagal ES taisykles. Ilgalaikėje perspektyvoje tai didina elektros tiekimo patikimumą, sudaro palankesnes sąlygas atsinaujinančios energetikos integracijai ir prisideda prie stabilesnių kainų“, – BNS sakė KTU prorektorė Edita Gimžauskienė.
I. Genytės-Pikčienės vertinimu, šis pasiekimas taip pat pagerino regiono reputaciją ir investicinę bei verslo aplinką. D. Imbrasas Taip pat pažymėjo, kad tai sustiprino integraciją su kitomis ES valstybėmis, ilgainiui tai didins ir Lietuvos investicinį patrauklumą.
SEB ekonomistas T. Povilauskas mano, kad sinchronizacijos įtaka ekonomikai yra netiesioginė – įrodymas, kad Lietuva gali įgyvendinti didelės vertės projektus kartu su kitomis Baltijos šalimis ir Lenkija.
KTU dėstytojas Vytautas Snieška pažymėjo, kad ilgalaikėje perspektyvoje šis žingsnis yra pamatinis geopolitinis pertvarkymas, negrįžtamai susiejantis Baltijos šalis su Vakarais: „Sinchronizavimas pagerina atsparumą ir rinkos integraciją, tačiau reikalauja nuolatinių investicijų ir valdymo lankstumo.“
Tuo metu „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis, prie svarbiausių įvykių priskyręs ir neįvykusį daugiau nei 3 mlrd. eurų vertės antrojo vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkursą, sako, kad tai gali kelti iššūkių Lietuvos energetinei nepriklausomybei.
„Besidžiaugiant pastarųjų metų Lietuvos progresu reikia pripažinti, kad stringančios (ar stabdomos) investicijos į elektros gamybą ir jungtis gali tapti rimta duobe Lietuvos kelyje į energetinę nepriklausomybę“, – BNS teigė N. Mačiulis.
E. Gimžauskienė mano, kad šis įvykis atspindi sudėtingą tarptautinę jūrinio vėjo rinkos situaciją – išaugusius projektų kaštus, griežtesnes finansavimo sąlygas ir ribotus tiekimo grandinės pajėgumus.
„Papildomą neapibrėžtumą Lietuvoje sukūrė konkurso sąlygų keitimas ir proceso stabdymas, didinęs reguliacinės rizikos suvokimą investuotojų akyse. Šis įvykis parodė, kad energetikos transformacijai svarbus ne tik strateginis tikslas, bet ir stabilus bei prognozuojamas reguliavimas“, – teigė ekonomistė.
„Rheinmetall“ gamyklos statyba, kontrabandiniai balionai
Dalis ekspertų, prie svarbiausių įvykių išskyrę „Rheinmetall“ gamyklos statybas Radviliškio rajone, sako, kad projektas stiprina Lietuvos ekonomiką, regioninę plėtrą ir šalies vaidmenį NATO gynybos tiekimo grandinėse, kuria aukštos pridėtinės vertės darbo vietas.
D. Imbrasas mano, kad „Rheinmetall“ atėjimas į Lietuvą turi potencialo tapti katalizatoriumi naujos pramonės šakos atsiradimui.
„Jei tai įvyktų, Lietuvoje atsirastų nauja, aukštą pridėtinę vertę kurianti gamyba, kuri ne tik patenkintų dalį Lietuvos gynybos poreikių, bet ir kurtų naujas, gerai apmokamas darbo vietas bei prisidėtų prie tolesnio gerovės augimo šalyje“, – BNS apklausoje teigė LB ekonomistas.
Ž. Mauricas mano, kad šiuo metu Lietuva turi unikalią galimybę iš pagrindų atnaujinti savo karinės pramonės sektorių, o „Rheinmetall“ statybos ir yra ta kryptis, kuria turi eiti Lietuva, kad didesnė dalis krašto apsaugai skiriamų lėšų liktų šalies viduje.
V. Snieškos vertinimu, keli šimtai milijonų eurų tiesioginių užsienio investicijų skatina bendro ilgalaikio kapitalo formavimą, o tai prisideda prie BVP augimo statybų laikotarpiu.
Tuo metu kontrabandinių balionų krizė, pasak V. Kumpikaitės-Valiūnienės, atskleidė dabartinės Vyriausybės negebėjimą valdyti situaciją ir priimti realius sprendimus, o tai kenkia šalies reputacijai.
„Pagrindinis šalies oro uostas uždaromas kone kasdien, tarsi būtume apsėsti oro balionų pandemijos. Sienų su Baltarusija uždarymas galiausiai smogė ne kam kitam, o pačiai Lietuvai. Nepraleidžiami vilkikai, absurdiškai reikalaujamos baudos – visa tai tiesiogiai naikina Lietuvos logistikos sektoriaus konkurencingumą. Įmonės praranda krovinius, traukiasi iš rinkos, kai kurios gali būti pastumtos net iki bankroto“, – teigė ekonomistė.
