Koronaviruso situacija:
* Lietuvoje šeštadienį pranešta apie 995 naujus COVID-19 atvejus bei devynis mirties atvejus. Sekmadienį paskelbta apie 839 naujus atvejus ir dar 12 mirčių. Sekmadienio duomenimis, pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 438,1 atvejo.
* Penktadienį Lietuvoje fiksuotas naujas skiepijimo rekordas – pirmosios vakcinos dozės sulaukė daugiau kaip 26 tūkst. žmonių, antrosios – dar per 3 tūkstančius. Šeštadienį paskiepyta dar daugiau nei 12 tūkst. žmonių. Iš viso pirmosios vakcinos dozės jau yra sulaukę daugiau kaip 477 tūkst. žmonių.
* Kauno savivaldybė sekmadienį pranešė iki antradienio stabdanti vakcinavimą mieste, nes per savaitę čia išnaudotos beveik visos turimos skiepų dozės – daugiau kaip 17 tūkstančių. Pirmadienį tikimasi sulaukti dar maždaug 7 tūkst. „Pfizer“ vakcinų, jos bus naudojamos tik vyresnių nei 65-erių kauniečių skiepijimui.
* Šaltiniai Europos Komisijoje praneša, kad Europos Sąjunga ketina pradėti derybas su kol kas neatskleidžiamu gamintoju dėl dar apie 1,8 mlrd. „antrosios kartos“ iRNR vakcinos dozių įsigijimo kovai su būsimomis koronaviruso atmainomis. Šios vakcinos turėtų būti pristatomos nuo šių metų pabaigos iki 2023-ųjų.
* Farmacijos kompanijos „Pfizer“ ir „BioNTech“ kreipėsi į JAV institucijas dėl leidimo jų vakcina skiepyti 12–15 metų amžiaus paauglius. Anot bendrovių, tokio amžiaus paaugliams vakcina yra saugi ir sukuria antikūnus.
* Latvijoje šeštadienį nustatyti 368 nauji koronaviruso atvejai, tačiau pirmą kartą per beveik penkis mėnesius nei vienas žmogus nuo šios infekcijos nemirė.
Baudos už karantino pažeidimus. Norvegijos premjerei Ernai Solberg (Ernai Sulberg) penktadienį skirta 20 tūkst. Norvegijos kronų (beveik 2 000 eurų) bauda už tai, kad organizavo gimtadienio šventę artimiesiems, kurioje svečių skaičius viršijo leistiną. Tuo metu Lietuvoje šeštadienio naktį Vilniaus policijos pareigūnai nustatė nelegalų vakarėlį, kuriame dalyvavo daugiau nei 100 žmonių. Nors dalis dalyvių spėjo pabėgti, pareigūnai nustatė 89 vakarėlyje buvusių asmenų tapatybę, didžioji dalis jų – pagal mainų programą ERASMUS Lietuvoje studijuojantys studentai. Daugiau nei 100 žmonių nubaudė ir Paryžiaus policija, už tai, kad šie vakarieniavo karantino suvaržymų nepaisiusiame pogrindiniame restorane.
Vakcinų maišymas Kinijoje. Kinijos ligų kontrolės ir prevencijos centro vadovas Gao Fu paragino svarstyti skirtingų vakcinų nuo koronaviruso maišymą, kad būtų pagerintas santykinai mažas dabartinių vakcinų efektyvumas. Šiuo metu Kinijoje yra naudojamos keturios vakcinos, kurių efektyvumo rodikliai atsilieka nuo pagal mRNA technologiją sukurtų „Pfizer“ ir „BioNTech“ bei „Moderna“ vakcinų.
JAV Aukščiausiojo Teismo reforma. Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas penktadienį pasirašė vykdomąjį įsaką dėl Aukščiausiajam Teismui reformuoti skirtos ekspertų komisijos įsteigimo. Ši, iš maždaug 30-ies abiejų partijų atstovų, teisininkų ir teisės mokslininkų, buvusių administracijos pareigūnų ir teisėjų sudaryta, komisija, turėtų nagrinėti Aukščiausiojo Teismo vaidmenį konstitucinėje sistemoje, jo teisėjų skaičių, tarnybos trukmę, kaitą bei bylų taisykles ir praktiką. Komisijos ataskaitos tikimasi po šešių mėnesių nuo pirmojo posėdžio.
Žurnalisto žmogžudystė. Penktadienį prie savo namų Atėnuose buvo nušautas Graikijos kriminalinės žurnalistikos veteranas Giorgas Karaivazas (Giorgos Karaivaz). Privačios televizijos „Star“ žurnalistas, vedęs naujienų tinklaraštį bloko.gr., buvo nužudytas pietiniame Alimoso rajone.
Raginimai Jungtinėms Tautos. Kelios šalys ragina Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą veikti ryžtingai dėl situacijos Mianmare. Jungtinės Valstijos paragino Tarybą greičiau rengti rezoliuciją, tai skatina daryti ir Estija, kuri taip pat siūlo numatyti ir sankcijas, įskaitant ir tarptautinį ginklų embargą. Tuo metu Mianmaro pasiuntinys JT paragino įvesti virš šalies neskraidymo zoną bei paskelbti tikslines sankcijas ir ginklų embargą. Neramumai šioje Pietryčių Azijos šalyje tęsiasi nuo vasario 1-osios, kai kariuomenė įvykdė valstybės perversmą ir nušalino civilinę lyderę Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či). Manoma, kad per šį laikotarpį žuvo daugiau kaip 700 žmonių.
Kratos žurnalisto namuose Rusijoje. Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnai atliko kratą tiriamosios žurnalistikos internetinio leidinio, neseniai paskelbusio straipsnių apie saugumo tarnybas, redaktoriaus Romano Anino namuose. Apie tai pranešė jo bendradarbiai leidinyje „Važnyje istorii“ („Svarbios istorijos“). R. Anino advokato teigimu, žurnalistas atsidūrė tyrimo taikiklyje dėl „privatumo pažeidimo piktnaudžiaujant savo tarnybine padėtimi“. Opozicinio leidinio „Novaja gazeta“ teigimu, teisėsaugos veiksmai yra kerštas.
Urano sodrinimas Irane. Irano prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis) šeštadienį oficialiai atidarė modernių, sparčiau uraną sodrinančių 164 centrifugų IR-6 ir 30 centrifugų IR-5 kaskadas Netanzo urano sodrinimo įmonėje, kurios toliau pažeidžia įsipareigojimus pagal žlungantį 2015 metų daugiašalį susitarimą dėl Teherano branduolinės programos. Šis žingsnis lydėjo praėjusią savaitę įvykusias įžangines derybas tarp šalių, tebesilaikančių Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) vadinamo susitarimo. Sekmadienį Iranas pranešė, kad dėl elektros tiekimo gedimo Netanzo komplekse įvyko incidentas, tačiau patikino, kad nei taršos, nei nukentėjusiųjų jame nebuvo.
Žemės drebėjimas Indonezijoje. Šeštadienį netoli Indonezijos krantų įvykęs 6 balų žemės drebėjimas pareikalavo mažiausiai šešių žmonių gyvybių ir apgadino pastatus Javos saloje. Apie dešimtą valandą ryto Lietuvos laiku įvykusių požeminių smūgių epicentras buvo maždaug už 45 km į pietvakarius nuo Rytų Javos provincijos miesto Malango, jo židinys glūdėjo 82 km gylyje.
Konstitucijos pataisos Kirgizijoje. Rinkėjai šioje Centrinės Azijos šalyje sekmadienį balsuoja dėl konstitucinės reformos, kuri leistų dabartiniam šalies prezidentui Sadyrui Žaparovui siekti antros kadencijos. Kirgizijoje pernai spalį įvyko parlamento rinkimai, kurių rezultatai buvo anuliuoti, tą patį mėnesį atsistatydino ir tuometinis prezidentas Soronbajus Žejenbekovas. Įkalinimo bausmę dėl įkaito pagrobimo nuo 2018 metų atlikusį dabartinį prezidentą S. Žaparovą išlaisvino protestuotojai, vėliau jis tapo šalies premjeru, o sausį – laimėjo prezidento rinkimus.
Prezidento rinkimai. Savaitgalį prezidento rinkimai vyko Čade, Ekvadore ir Peru. Afrikos šalyje posto siekia jau tris dešimtmečius šaliai vadovaujantis Idrissas Deby (Idrisas Debi), jam ir prognozuojama pergalė. Ekvadoro rinkėjai renkasi iš dviejų kandidatų – mažai žinomo jauno socialisto Andreso Arauzo (Andreso Arauso), kurį remia buvęs šalies vadovas ir buvusio bankininko bei trečią kartą šio posto siekiančio politiko Guillermo Lasso (Giljermo Laso). Tuo metu rinkimus Peru apsunkina sudėtinga koronaviruso situacija šalyje, čia atidaryta triskart daugiau apylinkių nei įprastai, visos jos dezinfekuojamos, tvarką prižiūrės 20 tūkst. policininkų.
