JAV Kapitolijaus šturmas
Iškart po Naujųjų JAV, Vašingtone, rinkimų rezultatais pasipiktinusi minia šturmavo Kapitolijų: Kongresų rūmus ir Senatą, reikalaudami panaikinti balsavimo rezultatus ir paskelbti naujus rinkimus.
Pats prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) tuo metu teigė, jog rinkimai buvo suklastoti demokratų partijos, kurie naudojo mirusių asmenų duomenis balsavime paštu. Protesto metu įvyko grumtynės su apsaugos darbuotojais, o protestuojantys asmenys įsiveržė į rūmų vidų. Incidento metu buvo nušauta viena iš protestuotojų, kongresmenai ir senatoriai buvo apsaugos evakuoti iš pastato.
Po šturmo protesto dalyviai buvo suimti, jiems pateikti kaltinimai, prezidento D. Trumpo paskyra socialiniuose tinkluose „Facebook” ir „Twitter” buvo užblokuota, pareiškus, kad prezidentas prisidėjo prie radikalių nuotaikų kurstymo bei smurto skatinimo.
Prisiekė naujasis JAV prezidentas Joe Biden
Metų pradžioje savo kadenciją pradėjo naujasis JAV prezidentas, demokratas Joe Bidenas (Džo Baidenas). D. Trumpą šalies vadovo poste pakeitęs politikas iškart ėmėsi įgyvendinti demokratų partijos programą žaliosios politikos, gyvybės, translytiškumo ir užsienio politikos srityse.
Žaliosios politikos skatinimo prezidentas J. Biden ėmėsi mažindamas iškastinio kuro ir naftos gavybą, bei uždarydamas kelis svarbius naftotekius Jungtinėse Valstijose. Tokie veiksmai JAV sukėlė degalų kainų šuolį ir energetinę kainų krizę.
Gyvybės srityje save kataliku pristatantis šalies prezidentas liko uolus abortų rėmėjas. Vienas pirmųjų prezidento pasirašytų dekretų buvo D. Trumpo memorandumo dėl abortų apribojimo panaikinimas. J. Biden teigė, kad tokiu būdu jis „atstato teisingumą prieš moterų sveikatai padarytas žalas”. Rugsėjį prezidentas kreipėsi į JAV Aukščiausiąjį Teismą ragindamas ginti moterų teisę į abortą, kuomet keletas JAV valstijų nusprendė griežtinti abortų prieinamumą.
JAV prezidentas Joe Bidenas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas / Youtube stop kadras
Transeksualumo srityje J. Biden pasirašė specialius įsakymus dėl „gender tapatybės” ir diskriminacijos transeksualų atžvilgiu. Vadovaudamiesi šiuo sprendimu, kai kurie universitetai ar sporto organizacijos nebeturi teisės drausti lytį pakeitusiems vyrams dalyvauti moterų sporto varžybose. Valstybės vicesekretoriumi sveikatos klausimams J. Biden paskyrė pirmąjį tokiame poste transeksualą Rachel Levine (Reičel Livain).
Užsienio politikoje J. Biden ėmėsi konfrontacinės politikos su Kinija, JAV įtakos stiprinimo Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione. JAV nebepajėgiant aprėpti turimų konfliktų skaičiaus, išvesta kariuomenė iš Afganistano, daromos nuolaidos Rusijai, atšauktos D. Trumpo įvestos sankcijos Nord Stream -2 projektui su Vokietija.
Pradėta pasaulinė vakcinacija nuo COVID-19
Šiemet visame pasaulyje prasidėjo pasaulinė vakcinacija nuo COVID–19 ligos. Po trumpo testavimo pradėta masinė skiepijimo kampanija tapo kontroversiškai vertinama. Nors tiek politikai, tiek medicinos ekspertai metų pradžioje tikino, kad niekas nebus verčiamas pasiskiepyti per prievartą, metų eigoje nepasiskiepijusiems pradėti taikyti įvairus ribojimai dėl kelionių, pramogų ar net galimybės dirbti.
Pradėtas taikyti nepasiskiepijusių asmenų karantinas. Negana to, metų pabaigoje pripažinta, kad prieš kylančias kovido atmainas ankstesnis skiepijimas šių metų pradžioje tapo bevertis, todėl būtina vėl skiepytis sustiprinančiomis dozėmis.
Nepasiskiepijusiems grasinama baudomis. Austrijoje priimtas sprendimas nuo kitų metų bausti visus, kurie nepasiskiepijo šia vakcina, buriamos specialios apsaugos grupės, turėsiančios sekti piliečių imunizacijos lygį. Graikijoje baudžiami bus nepasiskiepiję pensininkai, Australijoje sergančius asmenis nuo kovido siekiama karantinuoti atskirai tam sukurtose stovyklose. Vakcinų gamintojai „Pfizer”, „Moderna” ir kiti šiemet savo pelnus išaugino milijardais dolerių.
Paskutiniai balsavimai dėl „Brexit”
Šiemet baigėsi penkerius metus trukusi politinė epopėja tarp Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos. Šį pavasarį Europos Parlamentas uždegė žalią šviesą ekonominiams susitarimams tarp ES ir JK taip pripažindami absoliučią premjero Boriso Johnson ( Boriso Džonsono) ir Britanijos konservatorių pergalę prieš ES derybininkus.
Anksčiau teigę, jog Britanija ES turės palikti be jokios prekybos sutarties su sąjunga, Europos Komisija bei jos delegatai atsitraukė nuo savo pirminių pareiškimų. Prieš penkerius metus referendumu prasidėjęs „Brexit” buvo galutinai įtvirtintas ir užbaigtas, pereinamasis laikotarpis Britanijai galutinai pasitraukiant iš ES ir nustatant naujų sutarčių įsigaliojimą turėtų trukti iki 2025 m.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas / Twitter nuotr.
Britanijos išstojimas iš ES tapo rimtu galvosūkiu visiems Europos integracijos ir plėtros šalininkams. Pradėta abejoti projekto ateitimi ir gyvybingumu. Vieniems teigiant, kad federalistinę valstybę kuriančią ES paliks vis daugiau šalių narių, norinčių išsaugoti savo suverenitetą ir nepriklausomybę, kiti teigia, jog išėjus Britanijai nebeliko kliūčių kurti Europos vienybę. Naujoji Vokietijos valdžia ir jos siekiai federalizuoti ES tai patvirtina.
Pasaulį ištiko energetikos kainų krizė
Visame pasaulyje šiemet masiškai brango degalai ir žaliavos. Dėl žaliavų trūkumo ir sutrikusių tiekimo grandinių buvo stabdomos gamyklos, gerokai išaugo produktų pristatymo terminai. Ekonomistai tokį žaliavų trūkumą ir išaugusias kainas aiškino išaugusios paklausos priežastimi. Po karantino atsigaunanti pasaulio ekonomika vystėsi itin sparčiai.
Vis dėlto, toks dramatiškas kainų šuolis nebuvo nulemtas vien ekonominių, tačiau ir politinių veiksnių. JAV reikšmingai sumažinta naftos gavyba dėl ekologinių priežasčių, ES buvo pripažįstama, kad nebuvo siekiama specialiai kaupti naftos bei dujų išteklių rezervo dėl siekio priversti valstybes nares sparčiau pereiti prie atsinaujinančios energetikos kūrimo.
Šiemet pasauliniu mastu priimami „žaliojo kurso” sprendimai ragino valstybes taikyti didesnius taršos mokesčius, kelti akcizo kainas kurui. Vidurio Europos – Vengrijos ir Lenkijos politikai pareiškė nesutinkantys su tokia politika ir taiko įvairias politines, mokestines priemones sumažinti būsto šildymo, degalų kainas vartotojams, kai kitose šalyse šių dalykų kainos toliau dramatiškai auga.
JAV paliko Afganistaną
Po dvidešimt metų trukusios kovos prieš Talibano režimą Vidurio Azijoje, JAV paliko Afganistaną. Tiesa, JAV išėjimas iš šios šalies buvo pažymėtas žaibišku Talibano sugrįžimu į valdžią. Už trilijoną dolerių parengtos Afganistano kariuomenės rengimo ir švietimo programos buvo panaikintos per tris mėnesius, Talibanui galutinai perimant ne tik Kabulą, bet ir visus šalies regionus.
Priešingai nei prieš 30 metų, šįkart Talibano šalininkai žadėjo anksčiau amerikiečiams tarnavusiems afganistaniečiams amnestiją, noriai komentavo savo pozicijas užsienio žiniasklaidai, ragino susilaikyti nuo perteklinio smurto. Tiesa, daugybę dėl savo gyvybės bijojusių afganistaniečių, kurie dirbo 20 metų su Vakarų sąjungininkais buvo evakuoti į NATO šalis, tame tarpe ir Lietuvą, į kurią atgabenta apie 200 Afganistano piliečių.
Įvyko pasaulinė konferencija dėl klimato kaitos COP26
2021 m. spalio – lapkričio mėnesiais Škotijos mieste Glazge vyko pasaulinė Jungtinių Tautų konferencija dėl klimato kaitos. Tai buvo jau 26 –asis pasaulinis šalių susitikimas dėl klimato kaitos pasaulyje. Konferencijos metu siekta šalis nares įpareigoti mažinti savo CO2 emisijas, skatinti ekologiškesnę pramonę, įpareigoti iškastinį kurą keisti atsinaujinančiais energijos šaltiniais.
Po šios konferencijos į Lietuvą sugrįžęs ministras Simonas Gentvilas prabilo apie taršos mokesčius, prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, jog Lietuva turi tapti tvarumo ir žaliosios politikos bei energetikos lydere.
Visgi, konferencijos susitarimų nesutiko laikytis pagrindinės planetos teršėjos Kinija ir Indija, kurios pareiškė, kad besivystančioms šalims tokie įsipareigojimai reikštų ekonominį žlugimą. Kol Europoje ir JAV pramonei keliami vis aukštesni reikalavimai ir kyla mokesčiai gyventojams, Kinija, kuri atsakinga už 30 proc. viso pasaulio CO2, neplanuoja reikšmingai mažinti taršos ar apriboti dėl to savo pramonės plėtrą.
Per pasaulį nuvilnijo masinių protestų banga
Minios nepatenkintų žmonių išėjo į gatves visame pasaulyje protestuodami prieš pandemijos valdymo politiką. Dešimtys tūkstančių žmonių protestavo Berlyne, Romoje, Amsterdame, Vienoje ir kitur. Protestų metu buvo prieštaraujama vykdomai neskiepytų asmenų segregacijai, privalomai vakcinacijai, reikalauta atšaukti vakcinaciją vaikams. Austrijoje tai sukėlė ir vyriausybės krizę, kuomet buvo priverstas atsistatydinti šalies premjeras. Lenkijoje pareikšta, kad vakcinacijos pasų nebus reikalaujama bijant tokių protestų Varšuvoje.
Tiesa, daugelyje šalių (taip pat ir Lietuvoje) protesto akcijos baigėsi nepasiekusios jokio reikšmingo rezultato. Pandemijos valdymo politika ir toliau griežtinama daugelyje pasaulio šalių.
ES ir Lenkijos konfliktas
ES viduje įsisiūbavo vidaus konfliktas Europos institucijoms atsisakant Lenkijai skirti lėšas atsigauti ekonomikai po karantino laikotarpių. Tokie draudimai aiškinami tuo, kad Lenkija pažeidė ES vertybes, įgyvendindama savo teismų reformą, kurioje esą neproporcingai išaugo politikų vaidmuo skiriant teisėjus. Lenkija atkerta, kad ši reforma reikalinga pašalinti nuo sovietmečio dirbančius teisėjus bei pareiškė, jog tai yra šalies vidaus klausimas, kuris niekaip nepažeidžia jokio sutarties su ES punkto.
Europos Teisingumo Teismas ir kitos ES institucijos kaltinamos vykdant Europos Komisijos spaudimą Lenkijos valdžiai, kuri yra konservatyvi. Lenkija nesutinka įteisinti homoseksualių partnerysčių ir aktyviai kovoja prieš LGBT finansavimą šalyje. Anot lenkų politikų, tokios ES priemonės yra bausmė Lenkiją valdančiai partijai “Teisė ir teisingumas” (PiS) dėl jos nenoro kurtą federacinę ES ir keisti šeimos sampratą.
Angela Merkel baigė savo karjerą
16 metų Vokietijos kanclerės pareigas ėjusi krikščionių demokratų bloko lyderė Angela Merkel baigė savo kadenciją ir perdavė valstybės vairą socialdemokratui Olafui Scholzui (Olafui Šolcui). Pasitraukus A. Merkel kalbama apie lyderystės krizę visoje ES. Kritikai teigia, kad dabartinis Vokietijos kancleris niekaip nesugebės imtis lyderio vaidmens visam kontinentui, manoma, kad lyderystės gali imtis Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macron (Emanuel Makronas).
Naujoji Vokietijos valdžia sudaryta iš socialdemokratų, žaliųjų ir liberalų pareiškė sieksiantys kurti vieningą federacinę Europą, skatins žaliąją energetiką ir investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius bei paskelbė, jog pagrindinė Vokietijos saugumo problema – dešiniųjų nacionalistų ekstremizmas.
