Per metus nuolatinių gyventojų Lietuvoje sumažėjo 0,1 proc., didesnį mažėjimą kompensavo imigracija, rodo Valstybės duomenų agentūros informacija.
Jos duomenimis, šių metų sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2 mln. 886,9 tūkst. nuolatinių gyventojų – beveik 3,8 tūkst. (0,1 proc.) mažiau negu prieš metus.
Natūrali gyventojų kaita, kaip ir ankstesniais metais, išliko neigiama – pernai 19,9 tūkst. daugiau žmonių mirė, negu gimė.
2025 metais gimė rekordiškai mažai kūdikių – 17,5 tūkst., tai 1,6 tūkst. (8,4 proc.) mažiau negu 2024 metais.
Praėjusiais metais mirė 37,4 tūkst. asmenų.
Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro vadovo Daumanto Stumbrio teigimu, vertinant bendrą gyventojų skaičių, kol kas stebimas tam tikras situacijos stabilizavimasis.
„Viena vertus, matome savotišką stabilizaciją arba stabilią situaciją, tai yra gyventojų skaičius pakankamai stabilus, jis sumažėja 3,5 tūkst., bet dar ne galutiniai duomenys. Tai pasižvelgus į pastaruosius septynerius metus, situacija ganėtinai stabili. Kita vertus, turime tokius negatyvius procesus kaip gimstamumo mažėjimas ir mažus labai absoliučius skaičius gimusių vaikų“, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė ekspertas.
Anot jo, esant neigiamai natūraliai kaitai, situaciją stabilizuoja imigracija.
turime tokius negatyvius procesus kaip gimstamumo mažėjimas ir mažus labai absoliučius skaičius gimusių vaikų, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė ekspertas.
„Jeigu turime stabilų gyventojų skaičių, vadinasi, jį kompensuoja didesnis imigracijos srautas negu emigracijos srautas. Tą ir matome pastaruosius keletą metų, kad imigracijos srautas didesnis. Nors trečiųjų šalių piliečių imigracija šiek tiek sumažėjo, bet kol kas tokie iš pozityvių dalykų, tai kad grįžtančių Lietuvos piliečių yra daugiau“, – tvirtino D. Stumbrys.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pernai į Lietuvą imigravo 44,7 tūkst. asmenų – 7,1 tūkst. (13,8 proc.) mažiau negu užpernai, bet 16,2 tūkst. daugiau, negu iš jos išvyko.
Beveik 60 proc. visų imigrantų sudarė užsieniečiai. Didžioji jų dalis atvyko iš Ukrainos, Uzbekistano, Baltarusijos. Didžiausias skaičius Lietuvos piliečių grįžo iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Vokietijos ir Airijos.
Pernai iš Lietuvos emigravo 28,5 tūkst. nuolatinių gyventojų: 18,8 tūkst. užsieniečių ir 9,7 tūkst. Lietuvos piliečių. Palyginti su 2024-aisiais, emigravusiųjų skaičius sumažėjo 165 arba 0,6 procento.
Pagrindinės emigracijos kryptys išliko tos pačios: Baltarusija (6,4 tūkst.), Ukraina (2,7 tūkst.), Jungtinė Karalystė (2 tūkst.), Kirgizstanas (1,4 tūkst.), Norvegija (1,3 tūkst.), Vokietija (1,1 tūkst.) ir Uzbekistanas (1 tūkst.).
Lietuvos piliečiai daugiausia (42,6 proc.) išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, Norvegiją ir Vokietiją.
Pasak D. Stumbrio, išvažiavusių Lietuvos piliečių dar yra daug, todėl esama potencialo juos susigrąžinti.
„Turime potencialą, ką susigrąžinti, bet kita vertus, jis yra ir ribotas, nes žmonės, kurie ilgai gyvena emigracijoje, tikimybė, jog jie grįš, yra mažesnė. Kuo ilgiau jie ten būna, tuo mažesnė (tikimybė – BNS). Aišku, vaikai jų grįžta, kurie irgi – dalis jų – yra Lietuvos piliečiai. Tai pozityvu, bet žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, irgi yra limitas tų išvykusių piliečių, kiek jų gali grįžti“, – sakė Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro vadovas.
Jo teigimu, imigracija stabilizuoti gyventojų skaičių gali tik trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu.
„Ilguoju laikotarpiu galbūt nebus tokie dideli imigracijos srautai. Prognozės tiek dešimtmečiui, tiek keliems dešimtmečiams į priekį yra neigiamos. Tikėtina, kad gyventojų skaičius mažės, nes natūralios gyventojų kaitos skirtumas yra neigiamas“, – pažymėjo ekspertas.
