„Kaip LRT sakė politologas Stasys Eidiejus, rinkimus Amerikoje laimėjo voveriukas Riešutėlis, paaukodamas savo gyvybę“.
Šita įžvalga būtų žymiai tikresnė ir tikslesnė už kai kuriuos pripažintų politologų išvedžiojimus ir bandymus atrasti priežastis, kodėl „mieli Amerikos žmonės“, anot vienos tetos, pasirinko ne „charizmatišką ir linksmą“ pažangiojo, progresyviojo sparno kandidatę, bet „kerštingą, neprognozuojamą, demokratijos nekenčiantį, save įsimylėjusį narcizą, nukvakusį senį“ – taip D. Trumpą apibūdino vienas žurnalistas, mums gerai pažįstamas iš jo pagiežingų straipsnių ir kalbų.
D. Trumpui laimėjus Prezidento rinkimus, o jo partijai – dar ir Senatą bei Atstovų rūmus, abiejose Atlanto pusėse prasidėjo gedulas, pasipylė verksmai ir egzistencinio lygio klausimai – kodėl? Kaip tai nutiko? Be abejo, gedulingos nuotaikos – tik vienoje stovykloje ir jai prijaučiančios visuomenės pusėje, o į tokius pirmiesiems neįkandamus klausimus gana lengvai atsako antra stovykla ir antroji visuomenės pusė.
Tie, kurie mato, supranta ir nesutinka su visą pasaulį apėmusia nuodinga leftistine genderistine ideologija, laikydami tai beprotyste, priešingybe sveikam protui, žino ir atsakymą. Jis paprastas ir iš vieno žodžio – užkniso. Čia galite įsirašyti kitą savo patį stipriausią sinonimą.
Kamala nelaimėjo ne todėl, kad pasibaigus teletekstams, savarankiškai sugebėdavo pasakyti tris tuščius lozungus, du nerišlius sakinius, dar – koks blogas Trumpas ir po to nusijuokti, nors tai ir galėtų būti viena ne pagrindinių priežasčių. Ir nelaimėjo ne dėl to, kad „buvo mažai laiko pasiruošti“. Pasiruošti kam? Dar vienam nerišliam sakiniui?
Ji nelaimėjo todėl, kad atėjo iš tos melo, godumo, korupcijos, leftistinio wokeizmo, chaoso ir beprotystės pelkės, kuri norėtų įtraukti visus, kurią normalūs, sveiko proto nepraradę žmonės mato, jaučia ir jos kratosi, ir kurią Trumpas nori nusausinti. Dabar kai kurie skaitantys gali pagalvoti: „ką jis čia paisto?! Jam visai stogelis nuvažiavo!” Tai ir būtų geriausias pavyzdys ir įrodymas, kaip skirtingai mes matom ir suvokiam pasaulį ir jame vykstančius reiškinius.
Tai ir priežastis, kodėl kai kurie verkė po rinkimų, ir kodėl kai kam sunkiai sekasi surasti teisingą atsakymą į klausimą – kodėl laimėjo Trumpas? Nes jie patys gyvena toje pelkėje ar jos įtakoje, jos sukurtose klišėse, naratyvuose, „tiesose“, tame iliuziniame naujajame postmodernizmo pasaulyje su visais jo nuodingais syvais ir čiuptuvais. Nes jie patys gamino melą po melo, šėrė juo vienas kitą, tepė ant akių kits kitam, kimšo į ausis, vyniojo į jį vienas kitą kaip mumijas, kurios kitą dieną po rinkimų ir atrodė kaip mumijos – išsigandusios, pasimetusios, be gyvo raudonio, išbalę, be amo. Nes, pasirodo, daugybė žmonių jų melais netikėjo, tikėjo tik jie patys.
Harris nelaimėjo todėl, kad atėjo iš tos melo, godumo, korupcijos, leftistinio wokeizmo, chaoso ir beprotystės pelkės, kuri norėtų įtraukti visus, kurią normalūs, sveiko proto nepraradę žmonės mato, jaučia ir jos kratosi, ir kurią Trumpas nori nusausinti.
Nes kita dalis pasakė stop, gana, užkniso! Užkniso, kai politikas nežino, kiek yra lyčių. Kai genderizmas brukamas priverstinai mokyklose. Kai moterimi apsimetęs vyras oficialiai sutalžo moterį, o tiems, kam turėtų rūpėti – viskas tvarkoj. Kai visur aplinkui – pažangiųjų patyčios ir cancelinimai. Jau nekalbant apie ekonomiką, migraciją, žaliąjį kursą, “planetos gelbėjimą”, vieną privalomą “tiesą”, pagaliau – karus, marus ir badą.
Grįžkim prie minėto voveriuko. Kelios dienos prieš rinkimus visoje Amerikoje nuskambėjo istorija apie vyrą, prieš kelis metus radusį mažą našlaitį voveriuką. Jis parsinešė jį namo ir ėmė rūpintis. Galiausiai voveriukas, vardu Peanut, tapo socialinių tinklų žvaigžde. Vyras Instagrame, TikToke ir kitur talpino jo nuotraukas, video siužetus. O neseniai prie savo durų rado dar ir sužeistą meškėną, kuriuo taip pat ėmė rūpintis. Bet kažkas įskundė, atvažiavo pareigūnai iš Gamtos apsaugos departamento, atėmė abu gyvūnus ir juos užmigdė. Istoriją išplatino visos didžiausios žiniasklaidos priemonės – CNN, BBC, Fox News, CBS, NBC, USA Today, New York Post ir kitos. Žmonės piktinosi valdžios atstovais, mašininiu, biurokratiniu požiūriu į situaciją, elementaraus žmogiškumo stoka.
Tie, atėmę ir nužudę gyvūnus – tipiški minėtos pelkės gyventojai. Ir kas dabar gali paneigti, kad ši istorija, beširdiškumas, absurdiškumas, raidės viršenybė, besmegenystė – visi tipiški šio laikmečio (tiksliau – vyraujančios, brukamos ideologijos) bruožai, – neturėjo įtakos žmonių pasirinkimui rinkimuose? Ir čia jie pasakė – gana, galutinai užkniso! Ir nubalsavo už tą, kuris, jų manymu, padarys visoms nesąmonėms galą. Todėl ir sakau – šio voveriuko nužudymas buvo Kamalos pralaimėjimo prežastis. Ir man pačiam nebeaišku, kiek čia rimtai, o kiek juokaujant, nes gali būti ir taip, ir anaip.
Sakydami “užkniso!”, žmonės natūraliai dairosi kito lyderio, kitokio vedlio, kuris pakeistų situaciją. Jeigu mieste betvarkė, narkotikai, nusikaltimai, bedarbystė, nėra pinigų, prilindę nelegalų, o šerifas ne tik kad nieko nedaro, bet pats prie to prisideda ir jo vaikai vagiliauja, tai ką daryti doriems miestelėnams, norintiems tiesiog dirbti, uždirbti, kurti šeimą, auginti vaikus ir saugiai gyventi? Ieškoti kito šerifo.
Ir štai mieste pasirodo grubus, netašytas, besispjaudantis, besikeikiantis vyriškis. Jau metuose, bet dar turintis parako. Pagarsėjęs tuo, kad chuliganai jo bijo. Jis atskiria teisinga nuo neteisingo. Laikosi duoto žodžio. Žino senąsias žmogiškas dorybes ir vadina jas dorybėmis, ne atgyvenomis, vertina jas. Supranta krikščioniškas vertybes, pripažįsta tikėjimo laisvę visiems. Gerbia negimusią gyvybę. Kalba kietai, rūsčiai, konkrečiai. Myli savo šalį. Taikliai šaudo. Jo mylimiausias posakis – Al Kaponės žodžiai: „Geru žodžiu ir ginklu pasieksi daugiau, nei vien geru žodžiu“.
„Štai ko mums reikia! Jis tikras. Tik toks gali sutvarkyti visą betvarkę“ – pagalvojo miestelėnai ir išrinko jį nauju šerifu. Nes tik toks blogas gali nugalėti kitus blogiečius. Tik toks kietas gali atlaikyti kitus kietus. Demagogijos, propagandos, išgalvotų, dirbtinių „vertybių“ pripūsti balionai vieną dieną sprogs. Išliks tik tai, kas tikra. Tai suprato net ir vienas iš BLM lyderių Markas Fisheris, balsavęs už Trumpą.
Visiems, prieš kritikuojant Trumpo charakterį, elgesį, manieras, jo verslo etiką ar šeimyninį gyvenimą, baksnojant į jo nuodėmes, derėtų pirmiausiai patiems pasižiūrėti į veidrodį, kad netapti veidmainiais. Ir nepamiršti patarlės, kuri moko, kaip pilant vandenį iš vonelės, kartu neišpilti ir kūdikio. Žiūrėti į esmę, ne į antraeilius dalykus. Šerifo darbas – įvesti tvarką, o ne maloniai kalbėti.
Kai kurie pamiršo, kokie tai buvo rinkimai. Tai nebuvo gražiausio vyro rinkimai. Ne mandagiausio vyro. Ne geriausio ir maloniausio charakterio. Ne kukliausio. Ne švenčiausio žmogaus rinkimai. Tai nebuvo Mr. Universe konkursas. Ir tai nebuvo popiežiaus rinkimai.
Pagal apklausas, net 71% evangelinių krikščionių balsavo už Trumpą. Tai tie, kurie suprato, jog kas ciesoriaus, reikia atiduoti ciesoriui, o kas Dievo – Dievui. Yra pasaulietiniai dalykai, kuriuos kiekvienas tvarkome pagal savo poreikius ir galimybes, yra įpareigojimai, darbai ir reikalai. Viską reguliuoja įstatymai, teisėsauga, teismai. Ir yra Dievo reikalai, Dievo ir žmogaus santykis, kurį reguliuoja ir galutinį sprendimą nulemia Dievo malonė ar Jo teismas. Tiek užtektų žinoti, prieš praveriant burną apie kito žmogaus nuodėmes, klaidas ar nusižengimus.
Ar Trumpas išgelbės Ameriką ir pasaulį? Aš nežinau. Bet naujasis šerifas mieste – tai geriausia, kas galėjo dabar nutikti. Nepriklausomai nuo manančių ar kalbančių kitaip.
