Slovėnai sekmadienį eina prie balsadėžių parlamento rinkimuose, kuriuose, kaip prognozuojama, vyks įtempta kova tarp konservatoriaus ministro pirmininko Janezo Janšos ir politikos naujoko Roberto Golobo.
Rinkimai vyks Slovėnijoje paaštrėjus politiniams nesutarimams. Apžvalgininkai sako, kad šis balsavimas lems, ar valstybėje dar labiau įsigalės dešiniojo populizmo tendencijos, ar ji visgi grįš prie tradiciškai nuosaikios politinės pusiausvyros.
J. Janša, nacionalisto Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano sąjungininkas ir JAV eksprezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) gerbėjas, varžosi su R. Golobu, charizmatišku elektros inžinieriumi, iki praėjusių metų vadovavusiu pirmaujančiai elektros energijos įmonei.
Pastarojo meto viešosios nuomonės apklausos rodo, kad 63-ejų J. Janšos Slovėnijos demokratinė partija (SDS) pagal populiarumą žengia koja kojon su neseniai įkurtu liberalų ir žaliųjų „Laisvės judėjimu“ (GS). Jam vadovauja išsilavinimą JAV įgijęs 55 metų R. Golobas, žadantis sudaryti koalicinę vyriausybę, kurioje drauge dirbs centro ir kairiosios politinės jėgos.
J. Janša, ryšėjęs Ukrainos vėliavos spalvų kaklaraištį, buvo vienas pirmųjų, atidavusių savo balsą Slovėnijos šiaurės vakaruose esančiame Arnačės kaime, netrukus po to, kai 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku atsidarė balsavimo apylinkės.
Analitikai teigia, kad susirūpinimas dėl įstatymo viršenybės stiprina opoziciją, o R. Golobas turi realių galimybių gauti daugumą maždaug 2 mln. gyventojų turinčioje Alpių šalyje, 2004 metais įstojusioje į Europos Sąjungą.
Dešimtys tūkstančių žmonių reguliariai rinkdavosi į antivyriausybinius mitingus, kaltindami J. Janšą autoritarizmu nuo pat jo atėjimo į valdžią 2020 metų kovą.
Opozicija, rinkimus vadinanti „referendumu dėl demokratijos“, kaltina J. Janšą, kad jis, kaip ir jo sąjungininkas V. Orbanas kaimyninėje Vengrijoje, bando pakenkti demokratinėms institucijoms ir spaudos laisvei.
„Jei toks tempas išliks ir toliau, po ketverių metų būsime labai arti to (valstybės kontrolės sugriežtinimo, kaip Vengrijoje ir Lenkijoje)”, – naujienų agentūrai AFP sakė vieno iš pagrindinių Slovėnijos dienraščių „Delo“ apžvalgininkas Urošas Esihas.
Jo teigimu, šie rinkimai yra „lūžio taškas“, kai Slovėnijoje susiduria „liberalios ir neliberalios politinės jėgos“.
„Laisvė žmonėms“
R. Golobas ėmė reikštis, kai sausį perėmė nedidelės Žaliųjų partijos vairą ir pervadino ją „Laisvės judėjimu“.
Naujausia apklausa, paskelbta penktadienį vėlai vakare, parodė, kad GS turėtų surinkti daugiau nei 27 proc. rinkėjų balsų ir šiek tiek aplenkti J. Janšos SDS, kuriai žadama 24 proc. balsų. Vis dėlto analitikai perspėja, kad daug rinkėjų gali apsispręsti paskutinę minutę.
R. Golobą taip pat remia kelios centro-kairės opozicinės partijos, o J. Janša, net ir turėdamas centro dešiniųjų sąjungininkų paramą, remiantis apklausomis, vargu ar galės užsitikrinti daugumą 90 vietų parlamente.
Analitikai mano, kad rinkėjų aktyvumas sieks 60 proc., maždaug 10 procentinių punktų daugiau nei per vėliausius rinkimus 2018 metais, o daugelis rinkėjų pereis į opozicijos pusę, nes J. Janšos valdymo stilius sukėlė pilietinės visuomenės „maištą“.
„Pirmą kartą nuo 9-o dešimtmečio pabaigos pilietinė visuomenė pabudo“, – AFP sakė Liublianos universiteto profesorius Vlado Miheljakas (Vladas Miheliakas).
„Tikimės, kad vyriausybė pasikeis“, – sakė Iva Babič, viena iš kelių tūkstančių protestuotojų, penktadienį susirinkusių su plakatais „Balsuokime“ ir „Mirtis janšizmui, laisvė žmonėms“.
„Nepagrįsti kaltinimai“
Per pastaruosius dvejus metus J. Janšos įvaizdžiui taip pat pakenkė nesutarimai su Briuseliu dėl to, kad jis daugiau nei metams buvo sustabdęs nacionalinės naujienų agentūros finansavimą ir vilkino prokurorų skyrimą į naująją bloko kovos su korupcija instituciją.
Nors J. Janša buvo vienas pirmųjų užsienio lyderių, atvykusių į Kyjivą nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, Maskvos puolimas nebuvo pagrindinis Slovėnijos rinkimų kampanijos akcentas.
Kovo 15-ąją Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrai pirmininkai atvyko į Kyjivą, kad pademonstruotų savo solidarumą su Ukraina.
„Balandžio 24 diena iš tikrųjų bus referendumas dėl demokratijos Slovėnijoje“, – ne kartą sakė R. Golobas.
Kita vertus, J. Janša žadėjo stabilumą, reklaminiuose stenduose skelbdamas „Jokių eksperimentų“ ir „Mes statome Slovėniją“.
Penktadienį netoli vietos, kur vyko protesto akcija, esančioje kavinėje į šeštą dešimtį metų įžengęs pensininkas Marjanas Kovačas sakė, kad kaltinimai, jog J. Janša pasikėsino į demokratiją, yra nepagrįsti.
„Tai tik dalis politinių kaltinimų, neturinčių pagrindo“, – sakė jis AFP ir pridūrė, kad tikisi, jog J. Janša, „rimtas valstybės šeimininkas“, gaus dar vieną mandatą.
J. Janša anksčiau ėjo ministro pirmininko pareigas 2004–2008 ir 2012–2013 metais, bet antros kadencijos pradžioje buvo priverstas pasitraukti dėl korupcijos skandalo.
Sekmadienio rinkimai lems pasirinkimą „tarp demokratijos ir autokratijos“, rašė žurnalo „Reporter“ apžvalgininkas Igoris Kršinaras, retas kritiškas konservatorių balsas.
