Komunistinio persekiojimo Čekoslovakijoje kankinys ir vienas naujausių Slovakijos palaimintųjų Janas Havlikas sulaukė tarptautinio dėmesio – jo gyvenimas pristatomas naujose knygose, daugiakalbiame dokumentiniame filme ir kituose projektuose.
Nitros vyskupas Viliamas Judakas, taip pat istorikas, yra knygos „Mūsų šventieji: su Slovakijos žeme susijusių šventųjų ir palaimintųjų leksikonas“ bendraautoris, kurioje pristatomas ir jaunasis kankinys. Nors Slovakija neturi daug oficialiai paskelbtų šventųjų, joje yra daug tikrų šventųjų „pagal Evangelijos supratimą“, rašo vyskupas, apgailestaudamas, kad tikintiesiems trūksta „dvasinių žiūronų ir sveikos istorinės atminties“, jei jie jų nemato.
Knyga pasirodė 2026 metų pradžioje, netrukus po to, kai vyskupas pašventino atminimo lentą ant namo Nitroje, kuriame gyveno Havlikas.
Havlikas gimė 1928 metų vasario 12 dieną tuometinėje Čekoslovakijoje ir tapo Misijų kongregacijos (vincentiečių) seminaristu. Komunistiniam režimui pradėjus Bažnyčios persekiojimą, jis slapta tęsė studijas, tačiau buvo suimtas, apkaltintas išdavyste, kankintas, nuteistas 14 metų kalėjimo, vėliau bausmė sumažinta iki 10 metų ir jis buvo išsiųstas į priverstinio darbo stovyklas. Už kalinių evangelizavimą jam buvo pridėti dar vieni metai kalėjimo.
Po paleidimo Havlikas paskutinius gyvenimo metus skyrė vaikų rengimui Pirmajai Komunijai, ligonių lankymui ir religinių tekstų vertimui. Jis mirė 1965 metų gruodžio 27 dieną, būdamas 37 metų, dėl patirtų kankinimų ir sunkaus darbo pasekmių. Liudijimuose teigiama, kad jis niekada nesiskundė ir nekaltino savo persekiotojų.
janas havlikas mirė 1965 metų gruodžio 27 dieną, būdamas 37 metų, dėl patirtų kankinimų ir sunkaus darbo pasekmių. Liudijimuose teigiama, kad jis niekada nesiskundė ir nekaltino savo persekiotojų.
Havlikas buvo paskelbtas palaimintuoju 2024 metų rugpjūčio 31 dieną nacionalinėje šventovėje Šaštine – toje pačioje vietoje, kur 2021 metais per savo apaštališkąjį vizitą Slovakijoje šv. Mišias aukojo popiežius Pranciškus. Beatifikacijos apeigoms vadovavo Šventųjų skelbimo dikasterijos prefektas kardinolas Marcello Semeraro (Marčelas Semeraras), kuris Havliką apibūdino kaip ištikimybės Kristui pavyzdį. „Daugeliu atvejų ir skirtinguose kontekstuose išlikti ištikimam Kristui yra sunku, kartais net herojiška“, – ceremonijoje sakė kardinolas.
Taip pat išleista nauja knyga apie beatifikaciją „Trys dienos su nepalaužiamuoju“. Viena jos autorių Silvia Lehutova teigė, kad beatifikacija „nebuvo vienkartinis įvykis ar formalus gestas“. „Tylos ir maldos aplinkoje prisilietėme prie kažko švento“, – sakė ji, pabrėždama, kad Havliko heroizmas nėra „tik praeities dalykas, bet iššūkis mums šiandien“.
2026 metais taip pat pristatyta 2024 metų dokumentinio filmo „Kelyje į tobulumą“ versija anglų, prancūzų, ispanų ir italų kalbomis. Filmo režisierius Branislavas Valko (Branislavas Valko) teigė, kad dubliavimas atliktas siekiant „pristatyti jo gyvenimą ir tikėjimo liudijimą tarptautinei auditorijai“, pabrėždamas, kad Havliko istorija turėtų įkvėpti ir šiandienos kartą bei parodyti, jog tikėjimas ir drąsa turi amžiną vertę.
Šiais metais taip pat pristatytas naujas relikvijorius su Havliko kaulo dalimi, taip pat dailininkės Terezijos Sedlakovos sukurtas portretas. Ji teigė įkvėpimo sėmusi iš šv. Karolio Akučio (Carlo Acutis). „Bandžiau perteikti jaunystę, tyrumą ir gilų tikėjimą, pranokstantį kančią“, – sakė dailininkė.
Kardinolas Semeraro beatifikacijos metu taip pat pažymėjo, kad Havlikas kalėjime buvo sutikęs palaimintąjį Titą Zemaną, salezietį kunigą, kuris taip pat buvo persekiojamas komunistinio režimo ir paskelbtas palaimintuoju 2017 metais.
