Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlant griežtinti paramos dalybas jaunų šeimų pirmajam būstui, kai kurie Seimo nariai mano, kad dėl pasikeitusių sąlygų kils nusivylimas, be to, toliau bus remiami gaunantys didesnes pajamas.
„Susidursime su teisėtais lūkesčiais ir žmonių nusivylimu“, – praėjusią savaitę Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete teigė demokratų frakcijos narė Rima Baškienė, pabrėžusi, kad 2024 metams tokiai paramai numatyta per mažai tik 8 mln. eurų.
Ministerijos Paramos būstui grupės vadovas Ramūnas Šveikauskas nurodė, jog pusė šiems metams numatytų lėšų jau išdalinta.
„4,5 mln. eurų jau esame paleidę ir yra išduotos pažymos maždaug 300 šeimų“, – komitete sakė jis.
Viceministras Martynas Šiurkus negalėjo pasakyti, kiek šeimų galėtų kreiptis dėl paramos sugriežtinus jos dalybas.
„Analizuodami dabartines eiles matome, kad vis tik jose laukiančiųjų didžioji dalis iš tų pačių žiedinių savivaldybių, į kurias parama ir dabar nukeliauja“, – komitete tvirtino viceministras.
Jis, be kita ko, pabrėžė, kad 30-40 proc. paramos prašančių ir jos dėl lėšų trūkumo negaunančių šeimų būstą įsigyja be valstybės paramos.
„Tai reiškia, kad jiems ta parama nebuvo tas dalykas, dėl ko jie gali ar negali įsigyti būstą“, – kalbėjo viceministras.
Prezidento patarėja Vaida Budzevičienė priekaištavo, kad vienose vietovėse arti Vilniaus valstybės parama teikiama, o kitose – ne.
„Nėra teisinga neleisti parama būstui pasinaudoti Liucionyse ar Nemenčinėje, 30 km nuo Vilniaus, o leisti Lentvaryje Trakų savivaldybėje“, – tvirtino V. Budzevičienė.
Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas teigė, kad Judrėnų miestelyje ar Endriejavo seniūnijoje, kur įsikurti su valstybės parama nebūtų galima, būstas yra kur kas pigesnis nei Švėkšnoje ar Rietave.
„Registrų centras turi turto verčių žemėlapius, pagal juos galima tiksliai išskirti tas teritorijas šalia Klaipėdos, kuriose įsigyjant būstą nebūtų skiriama paskata“, – kalbėjo meras.
Socialdemokratas Algirdas Sysas piktinosi, kad paramos dalybų sąlygos yra tokios, kad jos negauna jaunos ir neturinčios pakankamai lėšų įsigyti būstą šeimos, tuo metu ją gauna didesnių pajamų šeimos.
B. Markausko teigimu, paramą gauna šeimos, turinčios komercinio nekilnojamojo turto: „Tokius dalykus reikia eliminuoti“.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Audronė Vareikytė tvirtino, kad dauguma savivaldybių remia šeimų, pretenduojančių į paramą, turto ir pajamų patikrą. Tačiau, pasak jos, pataisų rengėjai to nenumatė.
Prezidento atstovė V. Budzevičienė taip pat apgailestavo, kad parama negali pasinaudoti šeimos, norinčios statytis būstą.
„Kai kuriuose regionuose nubrauksime galimybes pasinaudoti parama, nes ten tiesiog niekas nestato daugiaaukščių namų, o senų neparduoda“, – teigė ji.
„Seni namai, kurie parduodami regionuose, yra nekokybiški, net ir su ribotomis pajamomis šeima skaičiuoja, kad pigiau ne nusipirkti seną, o statytis naują būstą“, – pridūrė V. Budzevičienė.
Pataisomis, kurioms jau pritarė Vyriausybė, siūloma mažinti paramą jaunoms šeimoms įsigyjant būstą ir neteikti jos aplink didžiuosius šalies miestus esančiose savivaldybėse bei kurortuose.
Subsidija siektų 7,5 proc. būsto paskolos sumos (iki 87 tūkst. eurų), o tai reiškia, kad maksimali subsidijos suma būtų 6,5 tūkst. eurų. Dabar subsidija siekia 15-30 proc. paskolos, šeima gali tikėtis vidutiniškai 15 tūkst. eurų paramos. Vėliau įsigyjamo būsto maksimali vertė siektų 120 tūkst. eurų. Subsidija būtų išmokama tik užbaigus statybas.
Taip pat ketinama įpareigoti šeimas, gavusias subsidiją, penkerius metus deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame bute.
M. Šiurkaus teigimu, 70 proc. paramos gavėjų uždirbo daugiau nei VDU, daugiau nei pusė buvo iki 30 metų amžiaus. Maždaug pusė šeimų dirbo kitose savivaldybėse nei įsigijo būstą, o apie 6 proc. nedeklaravo gyvenamosios vietos būste, kurį įsigijo su valstybės parama.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo 2018-ųjų iki 2022 metų finansine paskata galėjo pasinaudoti 5,3 tūkst. šeimų, iš jų mažiausiai buvo pasienio rajonuose, o daugiausiai – Klaipėdos (18,4 proc. visų gavėjų), Kauno (7,3 proc.), Vilniaus (5,8 proc.), Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių rajonuose – čia vidutinis paramos dydis viršijo 15 tūkst. eurų ir buvo iki 32 proc. didesnis negu kituose rajonuose, kur nekilnojamasis turtas pigesnis.
Tokiai paramai iš biudžeto 2018-2022 metais buvo skirta 64,2 mln. eurų, pernai – 12 mln. eurų, o šiemet – 8 mln. eurų.
