Pirmoji moteris, pirmininkavusi Vyskupų sinodui, savo patirtį sėdėti su popiežiumi Pranciškumi prie bendro stalo pavadino „dovana ir malone” bei būsimų dalykų Katalikų Bažnyčioje ženklu, praneša CNA.
Spalio 14 d. kalbėdama per spaudos konferenciją sesuo Maria de los Dolores Valencia Gomez (Marija de los Dolores Valencija Gomes), Šv. Juozapo sesuo, moterų dalyvavimą vykstančiame Sinode apibūdino kaip „dirvą būsimiems pokyčiams”.
„Jaučiu, kad tai laipsniškas procesas, – sakė iš Meksikos kilusi M. D. Gomez. – Po truputį matysime pokyčius.”
Spalio 4-29 d. vykstantis Sinodas dėl sinodiškumo yra asamblėja, skirta patarti popiežiui Pranciškui, kaip Katalikų Bažnyčia galėtų labiau įtraukti visus savo narius. Tarp 365 asamblėjos delegatų yra 54 moterys – tai pirmas kartas, kai moterys balsuoja Vyskupų sinode.
Gomez vadovavo Sinodo asamblėjai kaip viena iš dešimties popiežiaus Pranciškaus pirmininkų-delegatų. Dalyvavimo su popiežiumi patirtį ji apibūdino kaip „šį atsivėrimą, šio Bažnyčios troškimą… simbolizuojantį kažką, kas mus visus pastato į tą patį lygmenį”.
Svarbu tai, kad meksikietės sesers pirmininkavimas įvyko tuo metu, kai sinodo asamblėja pradėjo darbą tema „bendra atsakomybė misijoje”, kurioje daug dėmesio skiriama moterų vaidmeniui Bažnyčioje. Vienas iš šiame sinodo etape svarstomų klausimų yra galimybė priimti moteris į diakonatą.
Popiežius Pranciškus, patvirtindamas ankstesnį Bažnyčios mokymą, ne kartą yra pareiškęs, kad Bažnyčia negali sakramentiniu būdu įšventinti moterų. Tuo pat metu popiežius nesilaikė precedento ir suteikė moterims vadovaujančius vaidmenis Bažnyčioje, taip pat ir Vatikane.
Gomez moterų dalyvavimą sinode apibūdino kaip naują Bažnyčios „modus vivendi”, „gyvenimo būdą visiems laikams, keliaujant drauge, palaikant nuolatinį ir tęstinį dialogą”.
Meksikietė sesuo per spaudos susitikimą tiesiogiai moterų diakonato klausimo nekėlė, tačiau tai padarė kitas sinodo narys.
Cistersų ordino vadovas abatas Mauro-Giuseppe Lepori (Mauras Džiuzepė Leporis) pasidalijo mintimis, kad nors sinode svarstoma galimybė į diakonatą priimti moteris, ši tema „diskusijose nedominuoja”.
Vietoj to jis sakė, kad prie jo stalo daugiausia dėmesio skiriama gilesnei temai, kaip Bažnyčia galėtų „geriau pripažinti moterų krikšto orumą”.
Lepori sakė, kad moterų diakonių klausimą reikia spręsti „suvokiant, kas yra Bažnyčia, bei vyrų ir moterų pašaukimus Bažnyčioje”.
„Kyla pagunda būti pernelyg paviršutiniškiems, kalbant apie šūkius ar grupes, kurios teigia tą ar aną, – sakė jis. – To sinode nematau”.
Tačiau Lepori taip pat nenorėjo išreikšti savo nuomonės dėl galimybės atverti diakonatą moterims ir nepasakė, ko tikisi iš šio klausimo sinode.
„Svarbūs dalykai yra ne tiek tai, kad mes galvojame apie konkrečius reikalavimus, o tai, kad siekiame to, kas naudinga Bažnyčiai ir jos misijai žmonijoje, ir, be abejo, moterų ir jų vaidmens Bažnyčioje tema yra esminė, – sakė jis. – Tačiau negaliu pasakyti, ką tai atneš.”
