Tiriamosios žurnalistikos portale siena.lt publikuotas Šarūno Černiausko tyrimas, kuriame prožektorių šviesos nukreiptos į Nacionalinę šeimų ir tėvų asociaciją (NŠTA). Pagrindinis NŠTA trūkumas, pasak žurnalisto – konservatyvių pažiūrų propagavimas. Tarp kaltinimų – ir organizacijos atstovų kelionė į Pasaulinį šeimų kongresą Veronoje 2019 m. (Italija), kuriame įžvelgiamas Rusijos veikimas. Žurnalistas džiūgauja, kad SADM (Socialinė apsaugos ir darbo ministerija) pastebėjo jo tyrimą ir reagavo, teigdama, kad NŠTA kelionė „kompromituoja“ valstybės paramą ir siekius. Ėmus tikrinti tyrime pateiktus teiginius, SADM savo komentaro išsižada, paaiškėja, kad ir pats Š. Černiauskas meluoja. Tai – faktai. Įrodymus netrukus pateiksiu. Bet, apie viską paeiliui.
Prieš kelionę įtarimų nekilo
NŠTA laimėjo konkursą ir 2019 m. gavo SADM finansavimą projektui AŠIS (Atstovavimo šeimų interesams stiprinimas), tarp kurio veiklų buvo numatyta ir kelionė į Veroną. Pasiteiravus, ar NŠTA atstovai nesidomėjo organizatorių sąsajomis su Rusija prieš vykdami į kongresą, NŠTA vadovė V. Vasiliauskienė atsakė: „Mes dirbame savo darbą. Prieš dalyvaujant, domėjomės pagrindine kongreso tema, kalbėtojais, darbo grupėmis. Kongreso metu diskutavome apie šeimos vertę ir grožį, kitų valstybių šeimos politikos priemones, nevyriausybinių organizacijų veiklą. Dalyvavo pranešėjai iš viso pasaulio, vyriausybių atstovai, dvasininkai, kiti iškilūs veikėjai.
Per tris kongreso dienas nesutikome nė vieno Rusijos atstovo asmeniškai, negirdėjome jų pranešimų. Žinome apie galimas Rusijos grėsmes, tačiau tikrai nematau, kur mes čia „parsidavėme” Rusijos propagandai. Tuo pačiu būdu galima apkaltinti ir visas oficialias delegacijas, vykstančias į bet kokį renginį, kuriame dalyvauja Rusijos atstovai”.
Teisybės dėlei, reikėtų pastebėti, kad Š. Černiauskas stipriai persūdė teigdamas, kad kongrese „dalyvavo gausus desantas veikėjų, siejamų su Konstantinu Molofejevu”. Kongreso programoje tarp pranešėjų „desanto” nėra, o dalyvių sąrašai yra apskritai neviešinami.
Ministerija pakeitė nuomonę
Pirmiausiai kreipiausi į VSD (Valstybės saugumo departamentas), norėdama sužinoti, kaip departamentas vertina NŠTA kelionę į prorusišką renginį. Buvo atsakyta, kad VSD nėra įgaliota teikti konsultacijas žmonėms ar organizacijoms dėl dalyvavimo konkrečiuose renginiuose. „Mes galime tik atkreipti visuomenės dėmesį į rizikas, kurias pastebime vykdydami savo tiesiogines funkcijas – žvalgybą ir kontržvalgybą”, – sakoma atsakyme.
Išeitų, kad kiekviena organizacija, keliaujanti į tarptautinius renginius, prieš tai turėtų pati atlikti ar užsakyti atskirą tyrimą, kad nustatyti, ar renginyje nėra primėtyta Rusijos žaisliukų.
Tuo tarpu siena.lt publikuoja antrąjį su tyrimu susijusį tekstą, o Š. Černiauskas triumfuodamas praneša: „Spiralių mafija nulaužė ministeriją!!!! Platinam!!!! O jei be medinių, tai tikrai nesitikėjau, kad ministerija taip rimtai pažiūrės į mūsų medžiagą. Turbūt per ketverius ankstesnės valdžios metus buvau pripratęs prie praktikos, kai žurnalistų darbą arba bandoma diskredituoti, arba apsimetama, kad jis neegzistuoja”.
Kaip ministerija „pastebėjo” Š. Černiausko tyrimą, netrukus paaiškėja. Pokalbio telefonu metu Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas viešiesiems ryšiams Tomas Kavaliauskas man pateikė priešingą poziciją NŠTA kelionės atžvilgiu: „Tai net ne mūsų klausimas, jei yra kažkokios grėsmės, jas turi eliminuoti VSD. NŠTA yra skėtinė organizacija vykdanti savo veiklą, ir, jei projektas atitinka visus reikalavimus, mes negalime neskirti finansavimo, taip pat ir uždrausti kur nors važiuoti”.
SADM pasidavė Š. Černiausko spaudimui
Visgi, liko neaišku, kaip SADM komentaras („Ministerijos vertinimu, po šeimų gynimo vėliava susivienijusios organizacijos „kompromituoja” valstybės paramą ir siekius”) atsirado Š. Černiausko tekste. SADM atstovą paprašiau patikslinti.
„Aš sutinku, mes gal pasisakėm per stipriai kažkurioje vietoje, tas vertinimas galėjo būti ne tai kad aptakesnis… Jautėme Š. Černiausko spaudimą: „Tai ką SADM dabar darys?”, „Kodėl jūs nereaguojat ir kodėl jūs tylit, kai tokie blogi dalykai vyksta?”
Mes buvome spaudžiami į kampą. Štai kas gaunasi, kai vienus ar kitus dalykus bandoma hiperbolizuoti ar pritempti prie tariamų turinių.
Mes buvome spaudžiami į kampą. Štai kas gaunasi, kai vienus ar kitus dalykus bandoma hiperbolizuoti ar pritempti prie tariamų turinių. Negali pasitikėti žiniasklaida ir žurnalistais”, – atviravo ministerijos atstovas.
Kas meluoja – ministerijos atstovas ar Š. Černiauskas, palieku spręsti patiems. Tik, akivaizdu, kad reakcijos į tyrimą iniciatyva kilo ne ministerijos kabinetuose. Komentaras buvo gautas po Š. Černiausko užklausos. Gauti atsakymą į klausimą iš valstybinių institucijų – žurnalisto kasdienybė, tad Š. Černiausko triumfas – tik surežisuotas spektaklis.
Ministerija nėrė į krūmus
Kaip ten bebūtų, pats Š. Černiauskas SADM komentaro nesukūrė, tad SADM atstovo paprašiau pasiaiškinti, kodėl ministerija meluoja, teigdama, kad kelionė į Veroną su ministerija derinama nebuvo.
Viešai prieinamoje projekto medžiagoje aiškiai parašyta kelionė kryptis – Verona ir renginio pavadinimas. Taigi, SADM finansuodama projektą žinojo tikslią datą, miestą ir renginį, į kurį ketino vykti NŠTA atstovai už projekto lėšas.
„Aš nemačiau detaliai. Man reikėtų tikslintis”, – atsakė T. Kavaliauskas. Pateikti Š. Černiauskui atsakymą, kad kelionė su ministerija derinama nebuvo, detalių nežinojimas netrukdė, netrukdė ir apkaltinti NŠTA kompromituojant valstybės paramą ir siekius. Tai jau įžūlus, o ir bailus SADM melas. Akivaizdu, bet neįtikėtina, kad žurnalistai tebėra ketvirtoji valdžia, pagal kurios dūdelę šoka net aukščiausios valstybinės institucijos.
SADM pažadų netesėjo
SADM atstovas tikino, kad „krūmuose nesislėps” ir atsakys man į visus raštu pateiktus klausimus. Deja, SADM į konkrečius klausimus atsakymų nebegavau. Mane pasiekė keletas apibendrinančių situaciją sakinių: „Pažymėtina, kad žiniasklaidos tyrimas dėl lėšų panaudojimo palietė labai svarbų aspektą – galimų grėsmių nacionaliniam saugumui prevenciją. Atsižvelgiant į tai, SADM ir toliau tobulins paraiškų teikimo aprašą tam, kad būtų aiškiai identifikuotos galimos rizikos”, – rašoma oficialiame SADM atsakyme.
Užuot nušovęs briedį tvarte, Š. Černiauskas ėmėsi medžioti žvirblį.
Jei toks SADM komentaras būtų nuskambėjęs ir pacituotas Š. Černiausko tyrime, būtų galima paploti ministerijai už sąmoningumą, už užčiuoptą problemą, dabar, deja, tenka už ją raudonuoti.
Ir, jei Š. Černiauskas būtų atsispyręs nuo šio NŠTA kelionės į Veroną precedento ir kilstelėjęs tyrimą iki valstybės saugumo klausimo lygmens, būtų galima paspausti ranką. Dabar gi, deja, neišeina. Galima barti ir auklėti Petriuką, kad jis nuskriaudė Onytę, nes ji – rudaplaukė. Bet ar profesionalaus žurnalisto pereiga ir tikslas nebūtų atsispyrus nuo vietinės reikšmės įvykio pakilti iki visuotinio lygmens, stengiant eliminuoti patyčių klausimą jaunimo tarpe, o ne tik paauklėti Petriuką? Užuot nušovęs briedį tvarte, Š. Černiauskas ėmėsi medžioti žvirblį.
Nėra saugiklių valstybiniu lygiu
Situaciją apie Rusijos keliamas grėsmes puikiai išmano Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas Mariaus Laurinavičiaus, tad paprašiau jo komentaro, kas visgi turėtų būti atsakingas už saugų Lietuvos organizacijų bendravimą su užsienio partneriais ir kokia galima prevencija, kad „nesaugios” kelionės neįvyktų.
„Mes turėjome problemą su praėjusia valdžia, kur apskritai nekreipėme dėmesio į Rusijos grėsmes, bet tai – tik dalis problemos. Būtina rengti mokymus tarnautojams valstybės mastu, nes nėra net problemos supratimo. Rusijos įrankiai išmėtyti visame pasaulyje, o mes neturime saugiklių valstybiniu lygiu. Turime dar didesnių problemų. Mes finansuojame Filipo Kirkorovo koncertus…”, – sakė M. Laurinavičius.
Puiki ir Lauryno Kaščiūno įžvalga, kuri nuskamba Vilmanto Venckūno publikacijoje Rusijos grėsmių tema tv3.lt portale: „Viena vertus, supranti, kad reikia išplėsti saugumo sampratą, kita vertus turi būti kažkokie prioritetai, suvokimas, kad negali visko saugumizuoti. Devalvuoti irgi negalima. O mes kartais taip darome, kai pradedi žiūrėti, kad ir čia Rusija, ir ten Rusija. Tada grėsmę devalvuoji, o tai nėra gerai. Turi atsirasti suvokimas, kad saugumas yra ne tik urmo ir kamo reikalas, bet ir Socialinės apsaugos ministerijos, ir švietimo reikalų, tai yra visa apimančio saugumo klausimas” .
Norėjo mušti, susirado lazdą
Pristatydamas NŠTA ir jos vykdytą projektą AŠIS, Š. Černiauskas teigia, kad NŠTA atlikti tyrimai yra „abejotinos kokybės, formuojantys itin konservatyvią liniją ne tik mažumų, bet ir vaiko teisių atžvilgiu”. Jokių svarių argumentų šiam teiginiu pagrįsti jis nepateikia.
Paklausiau paties Š. Černiausko, kodėl jo manymu, konservatyvi laikysena yra „nusikaltimas” savaime. Atsakymo į tai negavau. Gavau komentarą, kad ieškau vienpusiškumo ne toje pusėje. Tuomet dar nieko neieškojau, bet netrukus pradėjau. Tik ne vienpusiškumo, o tiesos.
„Popieriuje projektas skirtas šeimų interesų gynimui, realybėje – vaizdas kelia abejonių”, – sako Š. Černiauskas. Iš ko žurnalistui susidarė „vaizdas” – nelabai aišku. Sąžiningam profesionalui vaizdas gali susidaryti tik iš faktų. Paprašiau Š. Černiausko pateikti faktų. „Ne sykį vėliausi į tokias diskusijas, kurios nieko gero neatnešė. Tai pataupykim vienas kito laiką. Ne atsakymų jums reikia, bet už bandymą paprovokuot įsivėlimui į beprasmį pokalbį pagirsiu. Iki kitų kartų”, – atsakė Š. Černiauskas.
Dar sykį kreipiausi į žurnalistą, bandydama pasitikslinti, ar jis nesuprato mano klausimų kaip neturinčios ką veikti moters noro padiskutuoti. Paklausiau, ar situaciją keičia tai, kad rašau tekstą, kuriame ir norėčiau pacituoti jo atsakymus.
„Nekeičia. Nes rašot su akivaizdžia išankstine nuostata, į kurią viskas ir orientuota. Klausimas apie „spaudimą” ministerijai akivaizdžiausiai tai parodė, nors ir kiti neblogi. Žodžiu, sėkmės“, – pasiuntė mane ieškoti laimės Š. Černiauskas. Ironizuoju.
Kaltinimas konservatyvumu
Š. Černiauskas tęsia, kad „projekto pinigai buvo leidžiami subjektyvių šeimų gynėjų nuomonių sklaidai ir bendradarbiavimui su bendraminčiais užsienyje”, kad „didelė dalis projekto veiklų buvo orientuota į konservatyvios šeimos politikos propagavimą”.
Gal pats Š. Černiauskas galėtų atsakyti, kokią šeimos politiką turėtų propaguoti organizacija, susikūrusi atstovauti šeimos interesus ir saugoti šeimą tokią, kaip ji buvo suprantama iki šiol?
Žurnalistui kliūna ir „nuomonės pobūdžio straipsniai”. Kaip parašyti straipsnį, neišreiškiant savo nuomonės – dar viena originali mįslė, kurią užmena Š. Černiauskas.
Remiantis žurnalisto logika, būtų galima apkaltinti žaliųjų judėjimą, kuris reiškia subjektyvią nuomonę gamtosaugos klausimais, kad bendrauja su bendraminčiais pasaulyje, lygiai tą patį galima būtų pasakyti ir apie Š. Černiauskui priimtinesnę liberaliąją liniją, kuri taip pat reiškia savo subjektyvią nuomonę ir propaguoja savo idėjas.
Nurodomi NŠTA projekto veiklų trūkumai turi bendrą vardiklį – konservatyvi linija ir subjektyvi nuomonė. Š. Černiausko smūgis labai silpnas. Įvarčio nėra.
Konkurentų sulaukė tik šiemet
Š. Černiauskas baksnoja pirštu, kad „tokios organizacijos, kaip Žmogaus teisių organizacijų koalicija ir Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija metai iš metų teikia paraiškas finansavimui gauti, tačiau lieka už borto”.
Atsakau. Organizacijos institucinio stiprinimo konkurse gauna finansavimą atskirose politikos sričių kategorijose, pavyzdžiui, vaiko teisių, lygių galimybių ir panašiai. NŠTA su jomis net nekonkuruoja. Š. Černiausko minėtos organizacijos niekada nepretendavo į šeimos politikos sritį, taigi NŠTA iš minėtų organizacijų pinigų atimti niekaip negalėjo.
„Mes tik šiais metais sulaukėme konkurentų. Iki šiol buvome vieninteliai aplikuojantys į projektų finansavimą šeimos politikos srityje”, – aiškino V. Vasiliauskienė.
Maža to, finansavimą gavo ir Lietuvos moterų lobistinė organizacija, ir Kauno moters užimtumo informacijos centras, kuris dar papildomai gauna finansavimą kaip nacionalinė NVO.
Užkliuvo ir pirmoji ponia
„Iš projekto lėšų finansuotos LVI (Laisvos visuomenės institutas) atstovų publikacijos ir kitos šios organizacijos veiklos. Tarp jų – konservatyvios krypties konferencija apie krizinį nėštumą, kurią globojo pirmoji ponia Diana Nausėdienė”, – priekaištų sąrašą tęsia Š. Černiauskas.
Mokslinė – praktinė konferencija „Valstybės pareiga padėti moterims krizinio nėštumo situacijoje: galimybės ir problemos”, taip, buvo globojama pirmosios ponios. Jos palaikymas – visiškai logiškas ir nuoseklus veiksmas. Lietuva, nesvarbu ar tai patinka mums, ar ne, yra kraštas turintis gyvas ir gilias šeimos tradicijas, kurios nesvetimos dabartinio LR Prezidento šeimai. Net jei LR Prezidento šeimos pažiūros būtų kitokios ar prezidento „šeima” būtų vienalytė sąjunga, pagalbos moteriai stiprinimo iniciatyva niekaip negalėtų būti vertinama kaip konservatyvi kryptis.
Konferencijoje nebuvo net užsiminta ir diskutuota apie aborto draudimą, o tik svarstomos galimos pagalbos krizės ištiktoms moterims priemonės.
Sekuliari moralinė panika
Viename mano pokalbių su antropologu Sauliumi Matulevičiumi šis užsiminė, kad nenustebtų, jei kam imtų nepatikti, kad LR Prezidento G. Nausėdos šeima yra tradicinė: auginanti vaikus, šuniuką ir dalyvaujanti šv. Mišiose.
„Tiesą pasakius, aš jaučiu stiprią simpatiją tiek ekonominiam liberalizmui, tiek kairuoliškam rūpesčiui socialiniais klausimais. Tačiau mane neramina tai, jog asmenys, atstovaujantys šias pozicijas, viešai propaguoja kristianfobiją. Tipiška taktika kimšti oponentui burną, sakant kad tu esi „bažnytininkas“. Tai savotiška sekuliari moralinė panika. Šis terminas taikomas visuomenės isterijoms apibūdinti. Šiuo atveju tai galima prilyginti sekuliaristiškai „raganų” medžioklei. Aš jau nujaučiu ir laukiu, kada bus prabilta apie tai, kodėl Lietuvos Respublikos Prezidentas neišreiškia rezervuotumo katalikybei”, – sakė antropologas S. Matulevičius. Pranašiška.
Atsiprašyti neketina
„Savo darbą padariau sąžiningai. O jeigu ieškot vienpusiškumo – ne toje pusėje”, – į mano abejones dėl tyrimo kokybės atsakė Š. Černiauskas. Nesu sąžinės ekspertė, bet, profesionalumo stoka jo konkrečiame tyrime – akivaizdi.
Pabaigusi tyrimą, paklausiau Š. Černiausko, ar jis atsiprašytų NŠTA, jei įrodyčiau, kad jis suklydo. „Jei faktas neatitinka jūsų pasaulėžiūros – jis vis tiek lieka faktu. O dabar atsiprašau, einu į policiją. Blogi katalikai žmonos telefoną pavogė.
Esu turbūt geresnis katalikas, nei tie, kurie save pristato katalikiškų vertybių gynėjais. (Š. Černiauskas)
Jei kas ir turėtų atsiprašinėti – tai būrelis veikėjų, kurie (padedant NŠTA) paskleidė sąmokslo teorijas ir mus bandė apšmeižti dar prieš tyrimo pasirodymą. Bet šiuo atveju esu turbūt geresnis katalikas, nei tie, kurie save pristato katalikiškų vertybių gynėjais. Nepykstu, man jų tiesiog gaila. Bijau, nesusikalbėsim. Bet čia jau mano humoro išraiškos bėdos. Su niekuo nekariauju, nepriklausomai nuo konfesijos. O dabar einu pavogto telefono ieškot”, – pokalbį pabaigė Š. Černiauskas. Tegul eina, nes pavogtų daiktų Š. Černiauskui tikrai sekasi ieškoti geriau.
Apnuogino savo silpnąsias vietas
Šis Š. Černiausko tyrimas man priminė senus laikus, kai dar dirbau vienoje Lietuvos dienraščių redakcijoje. Įsikvėpęs nuo vasarnamyje naktipuodyje susukto širšių lizdo, kolega parašė straipsnį apie širšių antpuolį Kaune. Tai visiškai paprastutis ir nekaltas pavyzdys kaip gimsta skambios antraštės ir bauginantis turinys. Kažkas panašaus nutiko ir Š. Černiauskui.
Apibendrinant, norisi pasakyti, kad tiriamoji žurnalistika nėra šventa karvė, ypač XXI amžiuje. Googlizacijos ir technologijų amžiuje visi esame potencialūs žurnalistai. Kiekvienas nesunkiai galime aptikti dėmesio vertą istoriją, ją užfiksuoti ir atiduoti profesionalui išguldyti raidėmis.
„Tai namelį pastačiau/Pastačiau, pastačiau!/Niekur tokio nemačiau/Nemačiau, nemačiau!”, – kažkaip taip skamba Š. Černiausko tyrimas ir komentarai Facebook’o paskyroje.
Tiriamosios žurnalistikos sėkmė – pagauti ką nors numautomis kelnėmis. Ir nesvarbu, ar tiesiogine, ar perkeltine prasme. Š. Černiauskui, akivaizdu, NŠTA kelnių numauti nepavyko. Jis tik apnuogino silpnąsias savo paties vietas.
P. S. nuo redakcijos. Šios publikacijos nepanoro skelbti ne vienas didysis šalies portalas, tarp jų ir LRT.lt, kuriame buvo perpublikuotas siena.lt „tyrimas”.
