Rugsėjo 7–15 d. švęsime didžiuosius Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidus Šiluvoje, kuri yra penkis šimtmečius garsi Lietuvoje ir garsėjanti pasaulyje piligriminė šventovė, prieš 30 metų aplankyta ir didžiojo Kristaus piligrimo šv. Jono Pauliaus II.
Apie žmones melstis traukiantį Šiluvos kraštą, atlaidų piligrimystes Lietuvoje jau žinota nuo XV a. O XVII a. pradžioje pati Marija savo pasirodymu čia davė dangaus ženklą tuo metu katalikų tikėjimą beprarandančiame krašte. Tai buvo ženklas ne tik „arti ir sėti“, bet ir kelti žvilgsnį į dangų. Jis čia parodytas prieš 415 metų (1608-aisiais), kai įvyko Marijos apsireiškimas, vienas pirmųjų, tai yra seniausių, Europoje.
Į Šiluvos atlaidus kasmet atkeliauja dešimtys tūkstančių žmonių su savo laiko išbandymų patirtimis, tačiau ir su neslopstančiu Dievo ilgesiu, Jo ramybės ieškojimu. Tikime, jog Šiluvos Dievo Motinos gimtadienis ir šiemet taps unikalia Lietuvos žmonių rudeninio susitikimo vieta.
Šiemet į Šiluvą, galime sakyti, vyksime tarsi į Romą. Šiluvos bazilika tapo didžiosios Švč. Mergelės Marijos bazilikos Romoje dvasine dukterimi. Tokia ypatinga privilegija šią vasarą suteikta užmezgus dvasinį ryšį su seniausia Vakarų krikščionijoje Dievo Motinos šventove.
Tad paraginsime vieni kitus šių metų atlaiduose dar karščiau žvelgti į Dievo Motiną Mariją, kurią Vatikano II Susirinkimas (dokumente apie Bažnyčią Lumen Gentium) yra pavadinęs „vilties ir paguodos ženklu keliaujančiai Tautai“.
„Šilinių šūkį „Marija – vilties ir paguodos ženklas keliaujančiai Tautai“ parinkome būtent iš Lumen Gentium (8 sk.). Mergelė Marija, prieš daugiau nei 400 metų pasirodžiusi Šiluvoje, ir dabar kviečia mus atkeliauti, patirti paguodą per piligrimystę, maldą bei pasiryžimą gyventi atnaujintą gyvenimą garbinant Jos Sūnų!“ – sako Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, atkreipdamas dėmesį, jog popiežius Pranciškus yra prašęs gilintis į Vatikano II Susirinkimo nutarimus ir šitokiu būdu geriau suvokti Bažnyčios misiją.
Atsiliepdami atlaidų katechezes, kurios sakomos prieš pagrindines pamaldas vidudienį ir vakare, šiemet skiriame būtent Bažnyčios, pašauktos būti „pasaulio šviesa“ (Lumen gentium), ir Mergelės Marijos temai.
„Teįkvepia ir tedžiugina mūsų širdis, kad priklausome šeimai, apimančiai ir čia, žemėje, keliaujančią tikinčiųjų bendruomenę, ir amžinybėje triumfuojančią Kristaus Bažnyčią“, – sako arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, kviesdamas į didžiuosius atlaidus Šiluvoje.
Atlaidų aštuondienio programoje išsiskiria dvi dienos: rugsėjo 8-oji, kai su visa Bažnyčia švenčiame Švč. Mergelės Marijos Gimimą, bei rugsėjo 10-oji, pagrindinis atlaidų sekmadienis, kurį antrus metus švęsime kaip Bažnyčios dieną.
