Už tai, kad turėjo Bibliją, grupė Šiaurės Korėjos krikščionių buvo išsiųsta į atokų kaimą, kur dirbo sunkius darbus ir gaudavo ribotą maisto davinį.
„Open Doors UK” neseniai pasidalijo istorija apie Bae (vardas pakeistas), krikščionių lyderę, kurios Biblija buvo sunaikinta. Ji buvo priversta gyventi tremtyje, nes nesutiko atsisakyti savo pogrindinės bažnyčios Šiaurės Korėjoje.
Bae dieną praleidžia dirbdama laukuose, rinkdama javus kaime, kuriame yra priversta gyventi. Naktimis ji ir kiti žmonės, gyvenantys kartu, užsidangsto langus antklodėmis, užsidega mažą žvakę ir, susėdę į glaudų ratą, ima skaityti Bibliją.
„Žmogus gyvena ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų”, – rašo ji.
Nors Bae buvo pasiūlyta pasilikti Kinijoje, ji pasiūlymo atsisakė, ir toliau tarnauja savo pogrindinei bažnyčiai. Žemiau pateikiame neseniai rašytą jos laišką, kurį gavo „Open Doors UK” darbuotojai Kinijoje.
Brangus broli,
Jėzaus Kristaus malonės ir tavo maldų dėka esame sveiki ir ramūs. Kai buvo rasta mūsų Biblija, ji iš karto buvo sunaikinta. O kadangi esame krikščionys, buvome ištremti į atokų kaimą be galimybės kada nors išvykti. Darbas čia sunkus. Maisto daviniai riboti. Mes visada alkani ir sergame.
Kad išgyventume, turime ieškoti maisto. Tačiau kiekvieną rytą atmerkę akis jaučiame Viešpaties buvimą ir dėkojame mūsų Tėvui Dievui, kad vis dar esame pakankamai stiprūs, kad galėtume būti Jo tarnais.
Žmogus gyvena ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų.
Žmogus gyvena ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų.
Nors buvo sunku, neseniai man pavyko kirsti sieną į Kiniją. Ten susitikau su kitais krikščionimis. Jie davė man maisto, vaistų ir – Dievo malonę – naują Bibliją.
Man buvo pasiūlyta apsistoti Kinijoje. Tai būtų reiškę laisvę. Tačiau negalėjau palikti savo šeimos ir bažnyčios, kad ir kokia maža ji būtų.
Iš tavo perspektyvos, broli, mūsų kančios turi atrodyti taip, tarsi gyventume prakeiktą gyvenimą. Tačiau mes į jį žiūrime kaip į palaiminimą, nes tai trumpas kelias pas Tėvą.
Bet vis dėlto, brolau, turiu dar vieną prašymą, kad nusiųstum mūsų dėkingumą tiems, kurie ir toliau už mus meldžiasi.
Mainais už tai mes išliksime sveiki, ir toliau skleisime Evangeliją visoje Šiaurės Korėjoje.
Jūsų sesuo Kristuje.”
