Krikščionių bendruomenės ne visada yra saugios, primena „CNE News”.
„Tikintieji turi pripažinti faktus, – sako Lhenas Fabianas Beckas (Lenas Fabijanas Bekas). Nuo seksualinio išnaudojimo skandalų kenčia ne tik Romos Katalikų Bažnyčia – protestantų bažnyčios taip pat nėra apsaugotos”.
Problema ta, kad daugelis bažnyčių darbuotojų nežino, kaip sukurti saugią erdvę vaikams ir kaip elgtis piktnaudžiavimo atveju, sako jis. Savo bažnyčioje Hanoveryje, Vokietijoje, jis užsiima vaikų sielovada. Tik ruošdamasis savo tarnystei jis aptiko Vokietijos evangeliškų laisvųjų bažnyčių (baptistų) federacijos (FeG) išteklius, kuriuose pateiktos gairės prieš seksualinį smurtą prieš vaikus.
Jaunųjų kartų organizacijos FeG atstovas Andreas Schlüteris (Andrėjas Šliuteris) sako, kad šios gairės yra platesnės programos dalis, kuri atitinka tendenciją, kad vis daugiau protestantų bažnyčių imasi priemonių prieš seksualinę prievartą.
„Žinau, kad Vokietijoje visos laisvosios bažnyčios aktyviai sprendžia šią problemą”, – sako jis „Christianity Today”.
Vokietijos evangelikų aljansas turi keletą paramos bažnyčioms mechanizmų. Aljansas bendradarbiauja su „Baltuoju kryžiumi” – protestantų organizacija, kuri bendrauja su institucijomis ir asmenimis lytiškumo klausimais.
Ne tik Vokietijos bažnyčios imasi priemonių, kad užkirstų kelią piktnaudžiavimui.
Prancūzijoje šioje srityje taip pat aktyviai veikia evangelikų organizacija „Stop piktnaudžiavimui”. Organizacijos koordinatorė Myriam Letzel sako, kad ji buvo įkurta po to, kai iškilo kitų skandalai.
„Tai, kas vyko kitur, pasitarnavo kaip įspėjimas: negalime apsimesti, kad tokių dalykų evangelikų protestantų bažnyčiose nėra.
Organizacijai „Stop piktnaudžiavimui” vadovauja dešimties socialinio darbo, psichologijos, medicinos, teisės ir pastoracijos ekspertų komisija, rašo „Christianity Today”. Be to, joje yra 35 „išklausytojų” komanda, į kurią gali kreiptis seksualinės prievartos aukos.
Kovos su seksualiniu išnaudojimu protestantų sluoksniuose priemonių rezultatus galima matyti iš vieno piktnaudžiavimo atvejo Prancūzijoje. Ten pamokslininkas Guillaume’as Bourinas kaltinamas seksualine prievarta. Jo tarnystė buvo sustabdyta, o evangelikų bažnyčios, vadovaudamosi nauja kovos su piktnaudžiavimu sistema, nusprendė labai atvirai kalbėti apie šį atvejį ir paskyrė žiniasklaidos atstovą, praneša „La Vie”.
Kai kurie žmonės netgi mano, kad protestantų bažnyčios yra itin pažeidžiamos dėl seksualinio išnaudojimo nusikaltimų ir gali pritraukti seksualinius išnaudotojus. Pavyzdžiui, vokiečių teologas Christianas Rommertas per radijo laidą sakė, kad „Laisvosios bažnyčios kontekste visi pasitiki visais. Niekas nesitiki, kad kitas padarys ką nors bloga”. Be to, jo manymu, prie šio pažeidžiamumo prisideda paklusnumo, artimo fizinio kontakto ir konservatyvios seksualinės moralės akcentavimas, rašo „Christianity Today”.
Be to, olandų psichosocialinis terapeutas Basas van Dijkas mano, kad protestantų bažnyčios dėl savo struktūros yra itin pažeidžiamos seksualinės prievartos atžvilgiu. Olandijos dienraštyje „Reformatorisch Dagblad” išspausdintame nuomonių straipsnyje jis rašo, kad pernelyg dažnai prievartą slepia bažnyčios vadovai, pabrėžiantys atleidimo kaltininkams svarbą.
Jis teigia, kad pernelyg dažnai piktnaudžiavimas slepiamas ir nutylimas, argumentuojant tuo, kad „pasaulis paniekins Dievo vardą”, jei incidentas bus paviešintas. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad prievartos paslėpimas, todėl jis prašo daugiau atvirumo šia tema ir daugiau dėmesio bei empatijos aukoms.
Olandų profesorius Adas Heystekas, priklausantis komisijai dėl seksualinės prievartos bažnytiniuose santykiuose, laikraščiui „Reformatorisch Dagblad” teigia, kad svarbu nepamiršti, jog prievarta yra slidus kelias.
„Jauna moteris gali būti taip sužavėta pastoriaus išklausymo, kad supainios tai su įsimylėjimu. Dažnai piktnaudžiavimas yra slidus kelias, kuris veda prie fizinio kontakto. Svarbu, kad kiekvienas, dirbantis pastoracijoje, žinotų apie šiuos procesus, gebėtų juos atpažinti ir mokėtų nubrėžti aiškias ribas.”
