Ateinantį sekmadienį, balandžio 30 d., minėsime Pasaulinę gyvybės dieną.
Gyvybės diena – meilės įsakymo diena
„Žmogaus gyvenimas neatskiriamai susijęs su Dievo Gailestingumu. Juk šis gyvenimas yra visų pirma dovana, o ne kažkas, kas mums priklausytų dėl mūsų nuopelnų. Tai dovana, kurią gavome, nes Dievas nori, kad turėtume gyvenimą – kad apsčiai jo turėtume (plg. Jn 10, 10)“, – sako vyskupas Arūnas Poniškaitis, Lietuvos Vyskupų Konferencijos Šeimos reikalų tarybos pirmininkas.
„Gyvybės diena – tai meilės įsakymo diena. Laikykimės jo“, – sako Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.
„Gėdinga ir žemina pačius gyvybės bei silpnųjų skriaudėjus visa, kas yra nukreipta prieš gyvybę. Tai genocidas, bet kokia žmogžudystė, abortas, eutanazija, apgalvota savižudybė, prostitucija, prekyba jaunuoliais ir moterimis, ir visa, kas pažeidžia asmens neliečiamumą, kas žaloja kito kūno ir dvasią”, – primena jis.
Renginiai Lietuvoje
Kaune
Gyvybės dieną 12 val. vyks šv. Mišios Kauno arkikatedroje bazilikoje.
13 val. vyks aitvarų gamyba, edukacijos prie katedros.
15 val. aitvarai bus iškelti Santakos parke, praneša Kauno arkivyskupijos Šeimos centras.
Vilkaviškyje
Vilkaviškio rajono savivaldybė Pasaulinę gyvybės dieną kviečia paminėti dovanojant kraują.
„Kviečiame visas organizacijas, bendruomenes, šeimas ir kiekvieną Jūsų į minėjimą ,Gyvybė – didžiausia vertybė’. Ši diena skirta padėkoti už gyvybės dovaną, pasimelsti už visus kovojančius už jos išsaugojimą, taip pat pabrėžti svarbą ginti, saugoti bei puoselėti gyvybę nuo prasidėjimo momento iki natūralios mirties”, – kviečia Vilkaviškio vyskupija.
„Minėjimą pradėsime eisena 11.30 nuo Vilkaviškio ligoninės iki Švč. M. Marijos Apsilankymo katedros. Čia vyks Velykinės kompozicijos konkurso apdovanojimai. 12.00 – šv. Mišios, 13.00 vaišės katedros šventoriuje. Nuo 10 valandos viso renginio metu vyks kraujo donorystės akcija Vytauto g. 83, Vilkaviškio parapijos namuose”, – rašoma vyskupijos pranešime.
Telšiuose
Telšių katedros feisbuko paskyroje primenama, kad visą šia savaitę, 18.00 val., bus meldžiamasi gyvybės intencija į Švč. Jėzaus Širdį.
Apie dieną
Pasaulinė gyvybės diena – tai Gyvybės kultūros skleidimo diena. Ši diena nuo 1998 metų Lietuvoje švenčiama paskutinį balandžio sekmadienį.
Pasaulinės Gyvybės dienos tikslas – paskatinti visuomenę susimąstyti apie žmogaus gyvybės slėpinį, skirti daugiau dėmesio žmogaus gyvybės prasmei ir vertei.
Gyvybės diena – tai diena, kalbanti apie vyro ir moters meilę, santuoką, ištikimybę, šeimą, nes šeima yra naujos gyvybės lopšys. Kiekvienas sąmoningas, doras ir geros valios žmogus turi saugoti ir mylėti žmogiškąją gyvybę nuo jos prasidėjimo momento iki natūralios mirties.
Šią dieną prisimenami visi, kurie ne savo noru iškeliavo į Amžinojo Tėvo namus: paniekintieji, nukankintieji, ištremtieji, nužudytieji. Kas gali pateisinti nebylų skausmą tų nužudytųjų, kurie negalėjo patirti motinos akių šviesos ir tėviškos meilės?
Gyvybės diena – tai pasipriešinimas technologijoms su žmogaus embrionais mėgintuvėliuose, jų naikinimui egoizmo tikslais: dirbtiniam apvaisinimui norint susilaukti kūdikio ar kamieninių ląstelių gavimui iš embrionų norint gydyti kai kurias ligas.
Gyvybės diena – tai meilės įstatymo laikymosi diena, kai padedame visiems silpnesniems, mažiems, ligoniams ir visiems reikalingiems mūsų pagalbos, kai neskirstome žmonių į vertingus ir nevertingus, atgyvenusius, pasenusius.
Šv. popiežius Jonas Paulius II enciklikoje Evangelium vitae rašė: „Be to, kas tik nukreipta prieš pačią gyvybę, kaip antai, bet kokia žmogžudystė, genocidas, abortas, eutanazija ir apgalvota savižudybė; kas tik pažeidžia asmens neliečiamumą, kaip žalojimas, kūno ar dvasios kankinimas, bandymai pavergti pačią sielą; kas tik prieštarauja žmogaus orumui, kaip nežmoniškos gyvenimo sąlygos, savavališkas kalinimas, trėmimas, vergija, prostitucija, prekiavimas moterimis ir jaunuoliais; taip pat žeminančios darbo sąlygos, kuomet su darbininkais elgiamasi kaip su grynais pelnymosi įrankiais, o ne kaip su laisvais ir atsakingais asmenimis, – visi šie ir panašūs dalykai yra gėdingi. Jie nuodija žmogiškąją civilizaciją ir labiau pažemina tai darančiuosius negu skriaudžiamuosius. Jie taip pat skaudžiausiai pažeidžia Kūrėjo garbę“.
Šią dieną pasiūlė švęsti Kardinolų konsistorija dar 1991 metais, tačiau šventė išpopuliarėjo 1995 metais, ją aktyviau paraginus švęsti šv. popiežiui Jonui Pauliui II.
