Seimo prieš pusantrų metų įkurta ekspertų taryba teigia nesusikalbanti su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovybe – pirmininko teigimu, į jų rekomendacijas ir nuomonę neatsižvelgiama, laiku arba visai nepateikiami dokumentai, vengiama duoti informaciją.
Centro vadovybė nesutinka su priekaištais ir sako esanti pasirengusi atremti juos, kai tik taryba pateiks savo oficialią ataskaitą.
„Nėra konflikto, nes nesibarame, mes tiesiog nerandame bendros kalbos“, – per Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdį sakė tarybos pirmininkas Arūnas Streikus.
„Mūsų raktinė žinutė – kad neturime atgalinio ryšio iš įstaigos vadovybės“, – kartojo jis.
„Kol kas nematau kokio nors aiškaus algoritmo, kaip toliau dirbti, nes net nepagaunu tos (Genocido centro vadovybės – BNS) logikos“, – antrino tarybos narys Algis Vyšniūnas.
Išorinę LGGRTC tarybą iš įvairių sričių specialistų penkerių metų kadencijai Seimas sudarė 2024 metų lapkritį.
Jai pavesta centro generalinio direktoriaus siūlymu tvirtinti mokslinių tyrimų kryptis, siūlyti ilgalaikį strateginį veiklos ir metinį veiklos planus, nustatyti įstaigos vadovui metinius veiklos tikslus, teikti rekomendacijas dėl centro valdymo, mokslinių ir taikomųjų tyrimų krypčių įgyvendinimo, tvirtinti specialiuosius reikalavimus į padalinių vadovų pareigas priimamiems asmenims.
Pasigenda strategijos ir vertybių
Šią savaitę komisijai savo įžvalgas pristatę tarybos nariai teigė besijaučiantys nematomi ir negirdimi.
Jų teigimu, pernai birželį tarybos iniciatyva surengta strateginė sesija su Genocido centro darbuotojais, jos rezultatai apibendrinti baigiamuoju dokumentu, pateiktos rekomendacijos.
„Deja, turiu pažymėti, kad 2026 metų sausį jau direktoriaus įsakymu patvirtintame centro strateginiame plane į šituos strateginės sesijos rezultatus atsižvelgta nebuvo“, – sakė A. Streikus.
Anot jo, taryba prašo centro administracijos kuo anksčiau pateikti metines veiklos ataskaitas, veiklos planus, kad galėtų teikti savo siūlymus, bet dažniausiai tai padaroma likus vos kelioms dienoms prieš patvirtinant centro generaliniam direktoriui.
„Neturime mes vis dėlto to įsivaizduoto ir norimo atgalinio ryšio iš centro vadovų, to atsakomojo noro konstruktyviai bendradarbiauti su taryba“, – tvirtino tarybos pirmininkas.
Apie darbo su LGGRTC sunkumus taryba informavo Seimo pirmininką, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Seimo Žmogaus teisių komitetus, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisiją.
Rašte nurodomos sisteminės problemos ir LGGRTC veiklos kryptys, kurias būtina tobulinti. Viena pirmųjų nurodyta strateginės krypties ir lyderystės stoka.
Tarybos nuomone, centro 2025–2027 metų strateginis veiklos planas pasižymi pertekliniu detalumu, tačiau stokoja strateginio aiškumo, vizijos ir vertybių pagrindo.
„Plane nepakankamai aiškiai identifikuoti prioritetai, trūksta ryšio tarp deklaruojamų tikslų ir numatytų priemonių, neapibrėžti mokslinės produkcijos kokybės kriterijai“, – teigia ekspertai.
Anot jų, neaiškus centro vykdomos tiriamosios veiklos ir administracinių funkcijų santykis, neefektyvus finansavimo ir planavimo modelis, orientuotas į darbuotojų statusus, o ne veiklos rezultatus, silpna vidinė komunikacija ir darbuotojų motyvacijos sistema, neaiškūs veiklos kokybės ir atsakomybės kriterijai, ribotas tarptautiškumas ir nacionalinė akademinė integracija, neužtikrintas vaidmuo valstybės istorinės atminties politikoje.
„Ir dar vienas dalykas, nematome centro aiškesnio, matomesnio vaidmens formuojant valstybės istorinę politiką, nors tas įrašyta ir kaip užduotis centrui įstatyme. Daugiau centras yra kažkokių iš šalies primetamų užduočių vykdytojas, bet ne politikos formuotojas“, – kalbėjo A. Streikus.
Vizija nėra teisinis terminas
Taryba nustatė, kad iki 2025 metų centras nevykdė įstatyme numatytos pareigos turėti patvirtintą mokslinių tyrimų krypčių sąrašą. Dėl to mokslinė veikla buvo fragmentuota, orientuota į individualius darbuotojų interesus, o ne į valstybės mastu aktualius prioritetus.
Atkreiptas dėmesys, kad LGGRTC dirbančių mokslininkų skaičius yra nedidelis, palyginti su bendru darbuotojų, nevykdančių jokios mokslinės veiklos. Mokslinius ir taikomuosius istorinius tyrimus tiesiogiai vykdo apie 30 istoriko išsilavinimą turinčių žmonių, iš viso centre yra 152 etatai.
„Taryba nori aiškios schemos, strategijos, vizijos, kaip dėlioti prioritetus“, – sakė A. Vyšniūnas.
Jo teigimu, paprašius centro vadovybės pateikti įstaigos veiklos viziją, sulaukta atsakymo, kad „vizija nėra teisinis terminas ir plane nerašomas“.
„De jure tai tyrimų centras, de facto – biurokratinė įstaiga“, – tvirtino tarybos narys.
Anot jo, tarybai nepavyko sužinoti, kokių planų ir sumanymų LGGRTC turi dėl buvusių KGB rūmų, buvusio Lukiškių kalėjimo įveiklinimo.
„Mes klausiame apie KGB rūmų viso ansamblio įveiksminimą, gauname atsakymą, kad jie ten skalbyklos du kambarius pakrapštys ir Druskininkuose naują ekspoziciją padarys. Žodžiu, atsakymas ne to kalibro, ko klausiame. Ir aš čia nebaru, bet gauni tokį… atsakymo kaip malonės prašyti“, – kalbėjo A. Vyšniūnas.
Žada paneigti kritiką
Seimo komisijos posėdyje dalyvavęs LGGRTC direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys teigė nesutinkąs su daugeliu pastabų.
„Bandžiau rašytis pastabas, bet nematau prasmės net jų rašytis, nes geriausia tą dalyką daryti analizuojant centro tarybos ataskaitą, kuri taip pat turi būti parengta birželio 1 dienai“, – sakė jis.
„Manau, kad didžioji dalis kritikos, kuri šiandien buvo pateikta, bus paneigta“, – tvirtino pavaduotojas.
Jis teigė, kad Genocido centro vadovybė nėra sulaukusi konkrečių tarybos pasiūlymų nei strateginiam, nei metiniam veiklos planui.
Pasak Seimo narės konservatorės Paulės Kuzmickienės, išorinė taryba prie Genocido centro buvo sukurta tam, kad padėtų šiai įstaigai spręsti įsisenėjusias valdysenos problemas, nustatyti strateginius tikslus, mokslinių tyrimų sritis.
„Na, kaip toks tarpininkas, kuris leidžia tikrai įsisenėjusiose tose problemose rasti išeitį. Tačiau visai nekeista, aš girdžiu visiškai tą patį, ką girdėjau ir svarstant įstatymo projektą tada – tą tam tikrą priešpriešą“, – sakė ji.
Tarybos įkūrimui priešinosi dalis centro darbuotojų, politikų, tremtinių, laisvės kovų dalyvių, politinių kalinių organizacijų. Anot jų, išsiskyrus tarybos ir centro vadovo nuomonėms, įstaigos darbas gali būti paralyžiuotas.
Parlamentarė tvirtino pasigendanti ryškesnio LGGRTC balso formuojant, vykdant istorinės atminties ar dekomunizacijos politiką.
„Galėtume kalbėti apie konkrečias programas, pavyzdžiui, partizanų palaikų paiešką – čia labai svarbiai nuskambėjo, ar ne, bet tuo pat metu išgirstame įstabų dalyką, kad centras užsiims Vytauto Didžiojo palaikų paieškomis. Tas labai glumina“, – sakė P. Kuzmickienė.
Ji pabrėžė, kad centras daro daug gerų ir svarbių darbų, tačiau ji tikino matanti strateginės krypties ir lyderystės, motyvacijos sistemos stoką.
Nuo 2021 metų balandžio Genocido centrui vadovauja istorikas Arūnas Bubnys.
Centras vykdo totalitarinių režimų okupacijų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvykdytų nusikaltimų įvertinimą, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, įamžinimą.
