Seime vėl registruota iniciatyva išslaptinti prisipažinusius buvusius slaptus KGB bendradarbius. Tokių siūlymų būta ir praėjusios, ir dar ankstesnės kadencijos parlamente.
Dabar įstatymo pataisą registravo beveik pusšimtis parlamentarų iš opozicijos.
Jie siūlo, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2024 metų sausio 1 dienos.
Dabar įstatymas prisipažinusiems agentams garantuoja 75 metų apsaugą nuo viešumo.
„Visuomenė turi teisę žinoti, ką ir kaip Lietuvoje veikė KGB, kas bendradarbiavo su šia organizacija. Būtina paviešinti visus svarbiausius su ta veikla susijusius dokumentus, atskleisti mastą, kaip KGB veikla buvo įsiskverbusi ir skverbėsi į įvairias žmogaus gyvenimo sritis“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Anot jo autorių, tokių asmenų išslaptinimas užkirstų kelią šantažui, manipuliacijoms.
„Šiandien žmonės dažnai girdi apie politikų, aukštas pareigas užimančių asmenų ir buvusių visuomenės veikėjų galimai bendradarbiavimą su KGB struktūromis, tačiau jokio pagrindimo ar to įrodančių faktų neišgirsta. Esant tokiai situacijai dažnu atveju galima pakenkti žmogaus reputacijai, skleisti apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, kurios patikrinti neįmanoma“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Šiandien žmonės dažnai girdi apie politikų, aukštas pareigas užimančių asmenų ir buvusių visuomenės veikėjų galimai bendradarbiavimą su KGB struktūromis, tačiau jokio pagrindimo ar to įrodančių faktų neišgirsta
2000-ųjų vasario 1-ąją įsigaliojusiame vadinamajame Liustracijos įstatyme buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leista prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje. Tai padariusiųjų duomenys įslaptinti ir saugomi 75 metus.
Tačiau jeigu toks asmuo kandidatuoja į prezidentus, Seimo, savivaldybių tarybų narius, Vyriausybės narius, teisėjus ir prokurorus ar paskiriamas į šias pareigas, šis jo prisipažinimas nebelaikomas valstybės paslaptimi. Apie tokį asmens biografijos faktą turi būti paskelbiama viešai.
Galimybė prisipažinti apie buvusį bendradarbiavimą su KGB buvo ir anksčiau – 1991–1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.
Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.
Seime buvo registruotos kelios įstatymo pataisos siekiant išslaptinti prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių pavardes, tačiau tam nepritarta.
