Įstatymas dėl kompensacijų žydams už prarastą privatų turtą leistų „išties uždaryti klausimą“, sako projektą dėl 37 mln. eurų kompensacijų už Holokausto metu nusavintą asmeninį žydų turtą pateikusi premjerė Ingrida Šimonytė.
„Kodėl šis klausimas yra svarbus? Jis svarbus ne tik kaip tam tikra moralinė skola, kurie neteko gyvybės ir turto per Holokaustą, bet taip pat kaip tam tikras Lietuvos tarptautinis įsipareigojimas. Mūsų vertinimu, šito įstatymo priėmimas leistų išties uždaryti klausimą, nustatant simbolinę kompensaciją už nusavintą turtą“, – ketvirtadienį Seime pristatydama projektą sakė premjerė.
Ji pristatė naują Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo redakciją, kuriai trečiadienį pritarė Vyriausybė.
I. Šimonytė sakė pati pristatanti projektą, nes „čia nėra jokios ministerijos, o yra Lietuvos klausimas“.
Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlymui skirti 37 mln. eurų kompensacijų už nusavintą asmeninį žydų turtą. Už tai balsavo 85 Seimo nariai, prieš buvo du ir susilaikė devyni parlamentarai.
Toliau projektą nagrinės Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Užsienio reikalų komitetai, jo svarstymas Seimo posėdyje numatytas gruodžio 15 dieną.
Šiuo metu kompensacijos kasmet skiriamos tik už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą – 37 mln. eurų įsipareigota išmokėti per dešimtmetį, procesas turėtų būti užbaigtas iki kitų metų kovo.
Naujas kompensacijas, kaip ir ligšiolines, numatyta skirti Geros valios fondui, kuris jas išmokėtų turto savininkams bei paveldėtojams. Prašymų bus laukiama iki 2023-iųjų pabaigos, kompensacijos būtų išmokėtos per 2024–2030 metus.
Naujas kompensacijas, kaip ir ligšiolines, numatyta skirti Geros valios fondui, kuris jas išmokėtų turto savininkams bei paveldėtojams. Prašymų bus laukiama iki 2023-iųjų pabaigos
Projekte siūloma, kad simbolinės kompensacijos būtų skiriamos už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą turtą, kuris priklausė iki Antrojo pasaulinio karo ar šio karo metais Lietuvoje gyvenusiems žydų tautybės asmenims.
Numatyta, kad kompensacijos būtų skiriamos, kai šie asmenys neturėjo teisinės galimybės atkurti nuosavybės teisės į turtą ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir bešeimininkį nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn, dėl Holokausto nelikus tokio turto savininkų ar paveldėtojų.
Nauja įstatymo redakcija taip pat leis 5–10 mln. eurų fondui skirti individualių prašymų dėl kompensacijos už nekilnojamąjį turtą tenkinimui. Vienam asmeniui išmokama piniginė suma nepriklausytų nuo nukentėjusiam priklausiusio nekilnojamojo turto vertės.
Per nacistinės Vokietijos okupaciją 1941–1944 metais išžudyta apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.
Lietuvos žydai ir Lietuvos žydų religinės bendruomenės patyrė kelias nekilnojamojo turto nacionalizacijas.
Ji prasidėjo pirmosios sovietų okupacijos metais 1940 metais. Vokietija, užėmusi Lietuvos teritoriją nacionalizacijos neatšaukė, o po to sekusi antroji sovietų okupacija galutinai atėmė Holokausto aukų turtą.
