Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti Vyriausybės siūlomą mokesčių pertvarką.
Už projektus balsavo 72 parlamentarai, prieš buvo 31 Seimo narys, susilaikė 22 politikai.
Toliau įstatymų paketą svarstys Seimo komitetai, jis į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti jau rudens sesijoje.
Septynių įstatymų pataisomis, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą, taip pat numatyti pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, investicinė sąskaita, platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas.
„Mokesčių paketas, mūsų nuomone, yra tvirtas žingsnis link sąžiningesnės mokesčių sistemos, taip pat prisidės prie ekonomikos augimo dėl gausių paskatų, kurios yra suteiktos investicijoms bei smulkiam verslui“, – pristatydama pataisas parlamentarams sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pasak jos, reforma padarys mokesčių sistemą patogesne, leis paskirstyti mokestinę naštą skirtingoms verslo formoms, o mokesčių mokėjimas būtų patogesnis.
„Šiuo paketu yra siūlomas subalansuotas sprendimas, kuri iš vienos pusės šiek tiek didina mokestines pajamas, iš kitos pusės jas mažina, bet mažina tose srityse, kurios arba prisideda prie Lietuvos ekonomikos transformacijos, skatina investicijas arba mažina pajamų nelygybę per neapmokestinamąjį pajamų dydžio plėtrą“, – aiškino G. Skaistė.
Ji akcentavo, kad reforma leis šiek tiek daugiau apmokestinti dideles pajamas, tas pajamas, kurios „išimamos iš verslo asmeniniam vartojimui“.
Ji akcentavo, kad reforma leis šiek tiek daugiau apmokestinti dideles pajamas, tas pajamas, kurios „išimamos iš verslo asmeniniam vartojimui
G. Skaistės teigimu, pertvarką teikti paskatinę esminiai rodikliai būtų tie, kurie nurodyti Europos Tarybos rekomendacijose Lietuvai.
„Kurias jau dešimtmetį gauname labai panašias, (…) gauname rekomendacijas, kurios yra susijusios su mūsų mokesčių sistema ir siūlymai dažniausiai yra didinti perskirstymą ir pereiti prie ekonomikai mažiau žalingų mokesčių bei mažinti pajamų nelygybę bei skurdą“, – tvirtino G. Skaistė.
Ministrė pabrėžė, kad Lietuvoje perskirstoma 32,2 proc. BVP, o Europos Sąjungos (ES) vidurkis siekia 40,7 proc.
G. Skaistės teigimu, Lietuvoje pajamų nelygybės lygis yra antras blogiausias ES – Lietuva lenkia tik Bulgariją.
„Tam tikri sprendimai prisidės prie pajamų nelygybės mažinimo – esame paskaičiavę, kad (…) koeficientas po pakeitimų galėtų sumažėti per pusę punkto“, – tvirtino ji.
Pasak G. Skaistės reformą, paskatino ir du nauji susitarimai dėl krašto apsaugos ir švietimo finansavimo didinant išlaidas gynybai nuo 2 proc. iki 2,5 proc. BVP bei keliant darbo užmokestį mokytojams, dėstytojams.
Reforma taip pat siūloma artinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) prie minimalios mėnesinės algos (MMA).
Nuo kitų metų NPD norima didinti 20 proc. iki 751 euro, o minimalią mėnesio algą (MMA) – 10 proc. iki 924 eurų.
„Tokiu būdu didesnės pajamos būtų tiems žmonėms, kurie uždirba iki vieno vidutinio darbo užmokesčio. Iki vieno vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje uždirba 70 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų. Tai yra 811 tūkst. asmenų“, – sakė G. Skaistė ir pabrėžė, kad 2024 metais prognozuojamas vidutinis darbo užmokestis sieks 2 tūkst. 45 eurus.
Reforma individualią veiklą siūloma apmokestinti 20 proc. GPM tarifu, jį didinant palaipsniui: 2024 metais jis nesikeistų, 2025 metais – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 procentų. Nuo 2025 metų tarifai visa apimti būtų taikomi tiems gyventojams, kurie uždirbs mažiausiai 3 tūkst. eurų per mėnesį arba 35 tūkst. eurų per metus.
Gaunantieji iki 15 tūkst. eurų pajamų per metus mokėtų „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, bet GPM jiems siektų 3 procentus.
Finansų ministrė gegužės viduryje yra sakiusi, kad Vyriausybės siūlomai mokesčių reformai įstrigus, Briuselis sustabdytų pervedimus Lietuvai iš vadinamojo Europos Sąjungos (ES) RRF plano, o neišmokėtų lėšų suma būtų kur kas didesnė negu dabar sulaikyti 26 mln. eurų.
