Seimas ketvirtadienį atmetė tris prezidento Gitano Nausėdos veto dėl mokamų testų nevakcinuotiems arba koronavirusu nepersirgusiems darbuotojams, parlamento nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje (ES) ir prievolės aplinkosaugininkams reaguoti į visus pranešimus apie galimus pažeidimus.
Daugiausiai diskusijų viešojoje erdvėje ir parlamente kėlė klausimas dėl mokamų testų imuniteto neturintiems darbuotojams.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos numato, kad nuo gruodžio 1 dienos periodiškai testuotis dėl COVID-19 turintys nepasiskiepiję darbuotojai turės tai daryti savo lėšomis.
Valdantieji tokias Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas inicijavo argumentuodami siekiu paskatinti vakcinuoti žmones, o prezidentas atmetė teigdamas, kad jos gali pabloginti epidemiologinę situaciją.
Už tai, kad veto būtų atmestas ir įstatymas būtų priimtas iš naujo, balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 57 ir susilaikė keturi parlamentarai. Atmesti prezidento veto reikėjo ne mažiau kaip 71 balso „už“. Valdantieji parlamente turi 74 atstovus.
Už įstatymą balsavo visi valdantieji, išskyrus konservatorių Valdą Rakutį, kuris per balsavimą susilaikė, tačiau vėliau paprašė, kad jo balsas būtų užskaitytas „už“. Tokiu atveju oficialūs balsavimo rezultatai nekeičiami, tačiau parlamentaro paskelbtas sprendimas įrašomas į Seimo posėdžio protokolą.
Seimas ketvirtadienį atmetė ir prezidento veto Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo pataisoms.
Įstatymas numato, kad Seimas galėtų turėti savo nuolatinį atstovą, o esant reikalui, ir jo pavaduotoją, užsienio valstybėje, kurioje nuspręstų, jog tokio atstovo reikia.
Šalies vadovas įstatymą grąžino teigdamas, kad įstatymas neturi kelti abejonių dėl vieningai formuojamos Lietuvos užsienio politikos, o Seimo atstovui numatytos labai panašios funkcijos, kokias atlieka diplomatai.
Už tai, kad prezidento veto būtų atmestas ir įstatymas priimtas iš naujo, balsavo 74 Seimo nariai, prieš buvo 52 parlamentarai ir susilaikė 10 Seimo narių.
Trečias atmestas veto – Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo pataisoms, kurios leidžia reaguojant į pranešimus dėl galimų aplinkos apsaugos pažeidimų įvertinti jų pagrįstumą.
Trečias atmestas veto – Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo pataisoms.
Šalies vadovas jas vetavo sakydamas, kad valstybės institucijos ir pareigūnai turi vienodai reaguoti į visus pranešimus apie žalą gamtai. Prezidento grąžintos pataisos ketvirtadienį vėl priimtos už balsavus 78 Seimo nariams, prieš buvo 50 ir susilaikė trys parlamentarai.
Jos numato, kad reaguojant į pranešimus dėl galimų aplinkos apsaugos pažeidimų būtų įvertinamas informacijos pagrįstumas ir grėsmė saugomai vertybei.
Tokį reguliavimą inicijavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas, argumentuodamas, kad Aplinkos apsaugos departamentas gauna daug nereikšmingų pranešimų, todėl reaguoti į kiekvieną nėra žmogiškųjų resursų.
Prezidentūra: atmetęs veto dėl testų Seimas prisiima atsakomybę už rizikas
Atmetęs veto dėl mokamų testų Seimas prisiima atsakomybę už šio sprendimo pasekmes, ketvirtadienį pareiškė Prezidentūra, taip pat sukritikavusi valdančiuosius dėl prioritetų ir politinių ambicijų prioritetizavimo atmetant kitus veto.
„Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas prezidentas vetavo dėl jų keliamų epidemiologinių rizikų. Kuo didesnės profilaktinio testavimo apimtys, kuo platesnis testavimo prieinamumas yra labai svarbūs veiksniai apsaugant nuo viruso plitimo ir pasiskiepijusius, ir nepasiskiepijusius žmones“, – rašoma BNS pateiktame Prezidentūros komentare.
„Prezidentas gerbia Seimo sprendimą prisiimti atsakomybę už rizikas, kurias šis sprendimas kelia“, – teigiama jame.
Prezidentas gerbia Seimo sprendimą prisiimti atsakomybę už rizikas, kurias šis sprendimas kelia.
Tuo tarpu veto dėl aplinkosaugos atmetimas, pasak Prezidentūros, parodo valdančiųjų prioritetus.
„Tai, kad Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas metė pasaulinę klimato kaitos konferenciją tam, kad įteisintų jam pavaldžių institucijų nereagavimą į žmonių pranešimus apie gamtai daromą žalą, kaip ir tai, kad balsavimai dėl veto buvo derinami su balsavimu dėl bausmių už disponavimą narkotinėmis medžiagomis sušvelninimu, rodo šios valdančiosios koalicijos prioritetus“, – teigiama komentare.
Jame Prezidentūra reiškia apgailestavimą, kad „valdančioji dauguma šį kartą asmenines politines ambicijas iškėlė aukščiau gamtosaugos ir vieningos užsienio politikos principų“.
„Ne prezidentas, o Lietuvos žmonės vertins kiekvieną atvejį, kai bus atsisakoma reaguoti į pranešimus apie gamtai daromą žalą, ar kai egzotinėse valstybėse bus steigiamos Seimo atstovybės“, – teigiama komentare.
Seimas ketvirtadienį atmetė tris prezidento veto: dėl mokamų testų nevakcinuotiems darbuotojams, dėl Seimo atstovo ES pareigybės steigimo ir prievolės aplinkosaugininkams reaguoti į visus pranešimus apie galimus pažeidimus.
Seimas ketvirtadienį taip pat sprendžia dėl pataisų, kad baudžiamoji atsakomybė už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įsigijimą ir turėjimą neturėtų būti taikoma.
