Tikiuosi, nesupyks Marijonas (Marijonas Mikutavičius, – red. past.), jei esant šiai subtiliai progai truputį perfrazuosiu jo žodžius. Tad aš tikrai myliu Lietuvą, aš tikrai myliu Palangą, ar mylit ją jūs?
Tikriausiai esate girdėję apie Eliziejaus laukus Prancūzijos sostinėje Paryžiuje? Eliziejaus laukai arba Avenue des Champs-Elysée yra vienas iš Paryžiaus simbolių ir dažnai vadinami gražiausia bei populiariausia alėja pasaulyje, kurią būtina pamatyti viešint Paryžiuje.
Eliziejaus laukuose, be viso kito, yra daug garsiausių prekės ženklų parduotuvių ir ypač daug prabangių bei kultinių restoranų, kur vienai kelių asmenų vakarienei gali nepakakti statistinio lietuvio vidutinio viso mėnesio darbo užmokesčio. Šioje dviejų kilometrų ilgio gatvėje turistai iš viso pasaulio zuja bet kuriuo paros metu ir bet kuriais metų laikais – jie tiesiog nori įkvėpti paryžietiškos prabangos ir tam tikro gyvenimo būdo subtilybių.
aš tikrai myliu Lietuvą, aš tikrai myliu Palangą, ar mylit ją jūs?
Dabar įsivaizduokime, kad kur nors Eliziejaus laukuose, gal prie kurio prabangaus restorano, atsistoja operatorius su kamera, o žurnalistas transliuoja viso pasaulio ir vietos turistams, kad šie nevyktų į Paryžiaus Eliziejaus laukus, nes visuotinai pripažinta, kad tai yra penktoji pagal brangumą alėja pasaulyje, o įvairios paskirties – biurų, prekybos ar restoranų salių – nuomos kainos čia net pasaulio mastu yra „visiškas kosmosas“, kas galutiniame rezultate atsispindi pirkėjų ir lankytojų gaunamose sąskaitose.
Jūs tikriausiai žinote, kad prancūzai yra itin dideli savo šalies patriotai, tad, ko gero, tokie žiniasklaidos priemonės reportažai būtų įvertinti mažų mažiausiai triukšmingais skandalais prie žiniasklaidos priemonės būstinės ir didžiulėmis pasipiktinimo bangomis.
O kas vyksta pas mus?
„Londone papietaučiau pigiau nei Palangoje“, „Poilsiautojai pakraupę nuo Palangos kainų“, „Kas nutiko bulvinių blynų kainoms – gal jie auksiniai?“, „Palangoje išgirdę kainas išpučia akis“, „Poilsiautojus stebina kainos už šaltibarščius“ ir panašios nuolat eskaluojamos „naujienos“, kuriamos išskirtinai iš J. Basanavičiaus gatvės, teisingiau būtų pasakius – mitai apie Palangą, kurių visiškai savanaudiškas tikslas yra nuolat lipti jums ant nuospaudų ir tokiu būdu didinti vieno ar kito portalo skaitomumą ar TV kanalo žiūrimumą…
Susidaro įspūdis, kad viskas Palangoje, ir ypač J. Basanavičiaus gatvėje, turi kainuoti ne daugiau nei traškučių pakelis prekybos centre, priešingu atveju bus istorija apie „kainas ir brangu“. Ir paskutinis tiesiog pribloškiantis topų topas, cituoju: „Ką kainos (Palangoje) šokiruoja – ir toliau galės pigesnių ieškoti Lenkijoje“. Aš vis spėlioju, koks užtemimas veikia panašius reklaminių užsakymų vykdytojus, kad jie sukuria tokio turinio reportažą, kurio esmė – nevažiuokite atostogų į Palangą, atostogas leiskite kaimyninės valstybės prekybos centruose?
Iš tikrųjų, J. Basanavičiaus gatvė yra labiausiai žinoma Palangoje ir, ko gero, visoje Lietuvoje.
Iš tikrųjų, J. Basanavičiaus gatvė yra labiausiai žinoma Palangoje ir, ko gero, visoje Lietuvoje. Ji turi ir savo Triumfo arką – jūrinės valstybės simbolį jūros tiltą. Tačiau ši gatvė anaiptol nepatenka tarp brangiausių pasaulyje, ji jokiais būdais net nėra pati brangiausia Lietuvoje. Ir, be viso kito, J. Basanavičiaus gatvė nėra visa Palanga, kaip ir Eliziejaus laukai nėra visas Paryžius.
Palangos savivaldybės Rinkliavų skyriaus duomenimis, šiuo metu Palangoje yra išduoda ir galioja 307 licencijos prekiauti alkoholiu. Tai reiškia, kad Palangoje ir Šventojoje yra apie 300 (!) įvairių restoranų, kavinių ir kavinukių, o kur dar tos viešojo maitinimo didesnės ar mažesnės įstaigos, kurios neparduoda alkoholio. Tačiau J. Basanavičiaus gatvėje tėra tik vos per dvidešimt restoranėlių ar kavinių. Tad pasiūla Palangoje, kaip ir nakvynė, išskirtinai didelė ir pakankamai liberali įvairių pajamų ir poreikių atostogautojams.
Neketinu pasakoti iš ko susideda vieno ar kito patiekalo, tiekiamo restorane ar kavinėje, kaina. Geriau pakalbėsiu apie naująsias tendencijas Palangoje, viešojo maitinimo srityje.
Labai džiugina tai, kad kiekvieną pavasarį ar vasaros pradžioje Palangoje atsidaro bent penki nauji viešojo maitinimo taškai. Jau tapo tradicija, kad kas vasarą mūsų kurorte savo filialus atidaro garsūs šalies restoranai, kuriuose darbuojasi geriausi ir žinomiausi Lietuvos virtuvės šefai. Jie čia atveža ne tik šviežiausias gastronomijos naujienas, bet ir kuria kitokias atostogų tradicijas bei verčia pasitempti jau dirbančius Palangoje. Akį džiugina tokie pokyčiai, kai, pavyzdžiui, sovietmečiu buvusi valgykla, toks neišvaizdus „stiklainis“, tampa prestižine pietų ar vakarienės vieta, į kurią dėl didelio populiarumo patekti galima dažniausiai tik su išankstine rezervacija.
Beje, išankstinė rezervacija – tai dar viena pastarųjų vasarų tendencija Palangoje
Beje, išankstinė rezervacija – tai dar viena pastarųjų vasarų tendencija Palangoje bei neretai vienintelė galimybė vasaros įkarštyje ir ypač savaitgaliais patekti ne tik į mūsų garsiojo krepšininko sutuoktinės Ingridos vadovaujamą restoraną, bet ir į didžiąją daugumą kitų pačių brangiausių restoranų Palangoje. Kitaip prie įstaigos durų teks lūkuriuoti tikrai ne vieną valandą. Ši pastarųjų vasarų tendencija liudija apie tai, kad prabangos sektorius Palangoje vis dar plėtotinas.
Pati naujausia šios vasaros tendencija – restoranų ir kavinių dėmesys jų prieigoms, aplinkai ir terasoms. Neretai kuriami ištisi sodai, lankytojų aptarnavimo vietos skendi žalumoje ir gėlynuose, kuriamas ir tam tikras madingas terasų interjeras, investuojama į naujausius lauko baldus ir apšvietimą. Gražu, akiai malonu laiką leisti tokiose terasose, kuriose būtinai bus pasirūpinta pavėsiu ar užuovėja, ir skanauti čia siūlomų virtuvės šefų patiekalų.
Beje, manau, pastebėjote ir tai, kad ir pats miestas labai puoselėja kurorto aplinką bei investuoja tikrai daug lėšų į tai, kad atvykę pas mus jaustumėtės kaip tikrame žaliame parke ir gėrėtumėtės želdinių spalvomis. Vien per septynis šių metų mėnesius želdiniams ir gėlynams sodinti bei prižiūrėti jau panaudota daugiau kaip ketvirtis milijono eurų, o visam kurortui prižiūrėti, tvarkyti, švarinti – 1,6 mln. eurų.
Be viso kito, Palanga investavo milijonus ir iš pagrindų sutvarkė absoliučiai visus įvažiavimus į kurortą – kelius, šaligatvius, apšvietimą, atnaujino dviračių takus. Beje, tam panaudotos ir Palangoje dirbančių verslininkų lėšos, kurios į miesto biudžetą pateko jų sumokėtų mokesčių dėka.
Palanga keičiasi ir gražėja ne dienomis, o valandomis. Pasivaikščiokite po ją, atraskite naujas savo mėgiamas vietas, atraskite įvairias kainas.
Štai, pavyzdžiui, dienos pietūs viename iš prabangiausių viešbučių kainuoja apie 10 – 11 eurų. Galite pasirinkti, pavyzdžiui, salotas su aštuonkoju (6,50 euro), karštąjį patiekalą iš antienos (10,50 euro), įvairių karštų žuvies patiekalų (nuo 7,50 iki 10 eurų). Ir tai – penkių žvaigždučių viešbutyje!
Nuoširdžiai klausiu – gal jau gana?
Madingame restoranėlyje Vytauto gatvėje rūgštynių sriubos porcija tikrai įperkama – 2 eurai, kepta menkė su bulvytėmis – 6,90 eurai, tortilija su vištiena ir daržovėmis – 6,70 eurai. Centrinė miesto gatvė, pakankamai didelės porcijos.
Toje pačioje J. Basanavičiaus gatvėje galite papietauti už 6 eurus! Į šią kainą įskaičiuota sriuba ir pasirinktinai vienas net iš dešimties tądien gaminamų karštųjų patiekalų! Arba čia pat netoliese galite papusryčiauti dviese už 10,90 euro. Ir tokių kainų bei Jūsų piniginei malonių pasiūlymų yra tikrai daug!
Žinau, kad tikrai mylite Palangą ir mūsų Baltijos pajūrį, kurio turime vos 25 kilometrus, su išpuoselėtais paplūdimiais ir išskirtinio purumo smėliu. Žinau, kad mylite visą mūsų Lietuvos pajūrį ir esant progai ar galimybei būtinai atvažiuojate į mūsų kurortą, Klaipėdą ar Neringą. Tad tas nuolatinis spekuliavimas ir manipuliavimas Palangos kainų korta – yra ne kas kita, o totalus ir nuoseklus mūsų kurorto, vadinasi, ir viso Lietuvos turizmo sektoriaus diskreditavimas šalies bei pasaulio turizmo rinkoje.
Nuoširdžiai klausiu – gal jau gana?
