Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) priėmė sprendimą, kuriuo pasmerkė Rusijos elgesį su Jehovos liudytojais. Tuo tarpu praėjusią savaitę Rusijos parlamentarai pritarė pasitraukimui iš EŽTT. Tai reiškia, kad EŽTT sprendimai nebus vykdomi.
Praėjusią savaitę teismas pripažino, kad 2017 m. Rusijos draudimas Jehovos liudytojams skleisti savo tikėjimą yra neteisėtas. Jis taip pat pripažino neteisėtu jų spausdintų leidinių ir interneto svetainės JW.org draudimą.
Jehovos liudytojai Rusijoje jau daugelį metų yra įkalinami, konfiskuojamas jų turtas, motyvuojant tuo, kad jie yra ekstremistai.
EŽTT nustatė, kad teiginys dėl ekstremizmo yra nepagrįstas.
„Atrodo, kad pareiškėjų religinė veikla ir jų leidinių turinys buvo taikūs ir atitiko jų išpažįstamą taikią doktriną”, – teigiama sprendime.
Teismas nurodė Rusijai sustabdyti visus dar nebaigtus baudžiamosios bylos procesus prieš Jehovos liudytojus ir išlaisvinti jau įkalintus asmenis.
„[Rusija] privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų nutrauktos visos nebaigtos baudžiamosios bylos prieš Jehovos liudytojus ir paleisti visi Jehovos liudytojai, kuriems atimta laisvė”, – teigė teismas.
Sprendimu Jehovos liudytojams buvo priteista 3,4 mln. eurų žalos atlyginimo ir nurodyta Rusijai grąžinti visą konfiskuotą turtą arba sumokėti beveik 60 000 eurų kompensaciją.
Teismas taip pat patvirtino Jehovos liudytojų teisę atsisakyti kraujo perpylimo arba stoti į karinę tarnybą dėl religinių priežasčių.
„Teismo sprendimas išteisina kiekvieną mūsų brolį ir seserį Rusijoje ir už jos ribų, teisiškai įtvirtindamas, kad jie yra įstatymų besilaikantys piliečiai, kurie yra neteisingai persekiojami ir įkalinami”, – teigė organizacija.
Tačiau ji pripažino, kad neaišku, kokį poveikį EŽTT sprendimai turės Rusijos viduje.
Rusija nevykdys EŽTT sprendimų
Tuo tarpu Rusijos įstatymų leidėjai praėjusios savaitės antradienį priėmė įstatymą, užbaigiantį Maskvos pasitraukimo iš EŽTT jurisdikcijos procedūrą ir neketina vykdyti EŽTT sprendimų.
Balsavimas surengtas po to, kai Rusija kovo mėnesį buvo pašalinta iš Europos Tarybos, prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pasiuntus karius į Ukrainą.
Šis žingsnis atėmė iš eilinių rusų tai, ką daugelis aktyvistų laikė paskutine viltimi sulaukti teisingumo, ir sužlugdė pastangas integruoti šalį į tarptautinę teisių apsaugos sistemą, teigia stebėtojai.
„Europos Žmogaus Teisių Teismas tapo Vakarų politikų įrankiu politiniame mūšyje prieš mūsų šalį“, – pareiškė Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas po balsavimo.
„Kai kurie jo sprendimai tiesiogiai prieštaravo Rusijos konstitucijai, mūsų vertybėms ir tradicijoms“, – sakoma jo pareiškime.
Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisdikcijai Rusija priklausė daugiau nei 20 metų ir buvo didžiausias teismo nagrinėjamų bylų šaltinis.
Pagal naujai priimtą įstatymą Rusija nevykdys EŽTT sprendimų, priimtų po kovo 15 dienos, kai Maskva pareiškė pasitrauksianti iš Europos Tarybos. Tokį sprendimą ji priėmė po to, kai sustiprėjo spaudimas, kad Maskva būtų pašalinta iš šios organizacijos.
V. Volodinas pridūrė, kad bet kokios kompensacijos, kurias teismas priteisė iki kovo 15 dienos, bus mokamos tik rubliais ir tik į Rusijos bankų sąskaitas.
Priimtas įstatymas taip pat suteikia Rusijos teismams teisę panaikinti EŽTT sprendimus.
Vadinamasis „Ruxitas“ iš Europos Tarybos turės toli siekiančių pasekmių.
Žmogaus teisių gynėjai perspėja, kad Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje metu gali sustiprėti spaudimas Rusijos pilietinei visuomenei, pablogėti kalinių padėtis, taip pat galimas mirties bausmės sugrąžinimas.
