Rumunų krikščionių sutuoktinių Danielio ir Biancos Samsonų (Danielio ir Bjankos Samsonų), kurie nuo 2022 m. gruodžio yra atskirti nuo savo dviejų dukterų, rėmėjai perkėlė kovą dėl mergaičių globos į Vašingtoną, siekdami didesnio tarptautinio spaudimo Švedijai.
Rumunų kilmės amerikiečių bendruomenės nariai praėjusį penktadienį surengė protestą prie Švedijos ambasados Vašingtone, paremdami Samsonus. Tėvai nuo dukterų Saros ir Tianos yra atskirti daugiau kaip trejus metus.
Šeimos rėmėjų teigimu, byla prasidėjo po to, kai tuomet vienuolikmetė Sara, susipykusi su tėvais dėl draudimo naudoti makiažą ir turėti išmanųjį telefoną, melagingai apkaltino juos smurtu. Nors mergaitė netrukus prisipažino sakiusi netiesą, Švedijos vaikų gerovės tarnybos pareigūnai vis tiek paėmė iš šeimos abi seseris.
Prokurorai nenustatė jokių smurto įrodymų. Tačiau valdžios institucijos atsisakė grąžinti mergaites tėvams, teigdamos, kad tai, jog šeima tris kartus per savaitę lankosi bažnyčioje ir jos pasirenkamas medijų turinys, esą rodo religinį ekstremizmą.
Teisme Danielis Samsonas liudijo, kad tėvai buvo pavadinti religiniais ekstremistais siekiant pateisinti šeimos išskyrimą. Pasak jo, kaip įrodymai buvo pateikiami draudimas naudoti nagų laką, televizoriaus nebuvimas namuose ir vaikams skaitomi Biblijos pasakojimai, kuriuos pareigūnai įvertino kaip smurtinį turinį.
Rumunijos valdžia yra pareiškusi paramą sutuoktiniams. Proteste Vašingtone dalyvavo Rumunijos senatorius Titusas Corlateanas (Titusas Korlacianas) ir Čikagoje tarnaujantis pastorius Cristianas Ionescu (Kristianas Jonesku). Panašios protesto akcijos praėjusią savaitę vyko Brisbene, Stokholme, Londone ir Kopenhagoje.
Jungtinėse Valstijose veikiančios Rumunijos sekmininkų bažnyčių sąjungos vadovas C. Ionescu sakė besimeldžiantis, kad panašus valdžios institucijų kišimasis niekada nepasikartotų Amerikoje. Iš komunistinės Rumunijos prieš keturis dešimtmečius pasitraukęs dvasininkas teigė nerimaujantis dėl socializmo stiprėjimo rinkimuose. Pasak jo, socialistinėms ir komunistinėms jėgoms įgaunant vis didesnę įtaką ilgainiui įsitvirtina totalitarinis valdymas. Jis pridūrė, kad komunistinės Rumunijos valdžia vaikų iš šeimų neatiminėjo, tačiau diegė krikščioniškam mokymui prieštaraujančias idėjas ir bausdavo tam besipriešinusius tėvus.
Birželį Rumunijos Senatas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, raginančią Švediją nedelsiant grąžinti Samsonų dukteris šeimai. Tačiau, pasak T. Corlateano, Švedijos pareigūnai į šį raginimą reagavo tik formaliai ir jokių realių veiksmų nesiėmė. Senatorius taip pat pareiškė, kad abi mergaitės yra Rumunijos pilietės, todėl, jo nuomone, Švedija pažeidė tarptautinę teisę ir pakenkė diplomatiniams santykiams su Rumunija.
Tėvo teigimu, abi dukterys yra mėginusios nusižudyti, o vyresnioji šiuo metu gydoma suaugusiųjų psichiatrijos skyriuje. Pasak T. Corlateano, mergaitės nuolat prašo leisti joms grįžti pas tėvus ir į Rumuniją, tačiau socialinės tarnybos esą nepagrįstai tvirtina, kad jos pačios to nenori. D. Samsonas taip pat teigė, kad šeimai paviešinus istoriją Švedijos pareigūnai nutraukė bet kokį kontaktą su dukterimis ir pranešė apie ketinimus pakeisti mergaičių vardus. Tėvo nuomone, tai yra žingsnis priverstinio įvaikinimo link.
Per daugiau kaip trejus metus Samsonų šeima Švedijos teismuose pralaimėjo daugiau nei dešimt bylų. Paskutinė jų viltis žlugo šių metų kovą, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino jų skundą nepriimtinu. T. Corlateanas paragino Jungtines Valstijas paremti šeimą, primindamas 2015 m. Bodnariu šeimos bylą Norvegijoje. Jo teigimu, tuomet JAV Kongreso nariai, Senatas ir Valstybės departamentas darė spaudimą Norvegijai, o šis tarptautinis spaudimas padėjo šeimai susigrąžinti penkis vaikus.
