Romos vikariatas paskelbė pareiškimą dėl taikos, kurį pasirašė Romos vyskupijos Vyskupų taryba („Consiglio episcopale della diocesi di Roma“) ir išplatino Socialinės komunikacijos tarnyba („Ufficio per le Comunicazioni Sociali“). Dokumente išreiškiamas gilus susirūpinimas dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose ir kituose pasaulio regionuose, kur liejasi nekaltas kraujas. Pabrėžiama, kad žinios apie konfliktus, bombardavimus, politinę įtampą ir gilius nesutarimus tarp tautų kelia tikintiesiems didelį nerimą ir skausmą. Pareiškime skamba aiškus raginimas atsigręžti į Evangelijos žinią, taiką ir maldą.
Ypatingas dėmesys skiriamas krikščionių bendruomenėms, gyvenančioms konfliktų regionuose. Nors šios bendruomenės dažnai yra mažos, jos pasižymi stipriu tikėjimu ir jau šimtmečius liudija Evangeliją sudėtingomis sąlygomis. Kartais jų gyvenimas pažymėtas persekiojimais ir politiniu nestabilumu. Vis dėlto jos išlieka vilties, dialogo ir brolybės tarp skirtingų tautų bei religijų ženklu.
Tikintieji buvo kviečiami sekmadienį per Eucharistijos šventimą vienytis bendroje ir karštoje maldoje už taiką. Taip pat primenama apie kovo 13 dieną vyksiančią ypatingą maldos už taiką dieną ir kviečiama melstis už smurto aukas, sužeistuosius, perkeltuosius asmenis ir šeimas, gyvenančias baimėje bei nerime.
Mūsų širdis giliai sukrėsta ir nuliūdinta dėl to, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose ir daugelyje pasaulio pakraščių, kur liejasi nekaltas kraujas. Žinios, pasiekiančios iš tų kraštų, paženklintų konfliktais, bombardavimais, politine įtampa ir giliomis žaizdomis tarp tautų, visiems mums kelia nerimą ir skausmą.
Susidūrusi su šiomis tragedijomis, krikščionių bendruomenė negali likti abejinga. Evangelija kviečia mus būti arti kenčiančiųjų, dalytis mūsų brolių ir seserų patiriamų išbandymų našta ir malda palaikyti tuos, kurie gyvena nerime, baimėje ir nežinioje dėl rytojaus.
Mūsų mintys ypač krypsta į krikščionių bendruomenes, esančias tuose kraštuose – dažnai mažas, bet turtingas tikėjimu, kurios jau šimtmečius liudija Evangeliją sudėtingomis aplinkybėmis, kartais paženklintomis persekiojimų ir nestabilumo. Jos ir toliau išlieka vilties, dialogo ir brolybės tarp skirtingų tautų bei religijų ženklu, todėl nusipelno mūsų artumo, mūsų meilės ir mūsų dvasinės paramos.
Mūsų mintys ypač krypsta į krikščionių bendruomenes, esančias tuose kraštuose – dažnai mažas, bet turtingas tikėjimu, kurios jau šimtmečius liudija Evangeliją sudėtingomis aplinkybėmis, kartais paženklintomis persekiojimų ir nestabilumo.
Mes suvokiame, kad taika gimsta ne vien iš ginklų nebuvimo, bet reikalauja teisingumo, nuoširdaus dialogo, tarpusavio pagarbos ir valios pripažinti kiekvieno žmogaus ir kiekvienos tautos orumą.
Todėl, remdamiesi mūsų vyskupo, popiežiaus Leono XIV, dvasiniu vadovavimu, kviečiame jus – kaip vyskupiją ir kaip tikinčiųjų bendruomenę – sekmadienį per Eucharistijos šventimą susivienyti vienoje karštoje maldoje Viešpačiui.
Taip pat primename, kad kovo 13 dieną, vienybėje su visomis Italijos Bažnyčiomis, švęsime maldos už taiką dieną. Kaip Dievo tauta kreipsimės į Jį, dangaus ir žemės Viešpatį, kad Jis paliestų tų, kurie turi politinę ir karinę atsakomybę, širdis, apšviestų sąžines tų, kurie pašaukti priimti sprendimus tautų labui, ir sustiprintų tuos, kurie su atsidavimu dirba dialogo, diplomatijos ir susitaikymo labui. Kartu melsimės už smurto aukas, sužeistuosius, perkeltuosius asmenis ir visas šeimas, gyvenančias nerime.
Tegul mus lydi pranašo Izaijo žodžiai: „Teisumo poveikis bus taika“ (Iz 32,17). Šį taikos troškimą patikime Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, užtarimui, kad ji palaikytų kiekvieną pastangą, skirtą susitaikymui, dialogui ir brolybei. Tepaverčia Viešpats mus susitaikymo, taikos ir vilties pasauliui įrankiais. Tikėjimo ir maldos bendrystėje.
